Tu rimtai tiki, kad bankinykai kvailesni už kitokius verslinykus ??? P.S.: tiesa sakant versle IMHO ne tiek proto reikia, kiek netingėjimo, t.y. iš tikro gyventi pagal šūkį "karste pamiegosi, daba arti reikia"; ko aš, pvz. nu visai neturiu ir turėt nenoriu. "Remigijus" <em@i.las> wrote in message news:j7skif$f3a$1@trimpas.omnitel.net... > > kad ir pvz. forminant ne paskolą, o bendrą biznį (nu o tadu jau aišku > Na taip ir yra "islamo" ir "kinų" bankininkystėje. Gal dar kur, nežinau. > Palūkanos draudžiamos, dalinamas pelas arba nuostolis. > > > ... Gi ne bankui reik pinigus paskolint, o artojėliui > Taigi bankui/finansininkams, oi kaip reik, iš oro pinigėlių pasidaryti. > > > ... Bankelis gali ir kitaip pinigėlius panaudot, jei > Bankelis pernelyg bukas ką nors nuveikti ūkinėje veikloje. Vienok, > finansistų susikurtoje finansinėje (pseudo)erdvėje gali kalnus nuversti. > Tie kalnai, tiesa, iš prirašytų nulių, betgi eilinė krizė konvertuos... > > > O dabartinė teisinė praktika Lietuvoje mane išvis nedomina ;) > O be reikalo, nes tai išties gigantiška mėšlo krūva. Nebūtina pačiam > įklimpti, pakaks ir menką skeveldrėlę nepasiruošus pasigauti - iš kart > pajusi tam tikrą skonį burnoje. > > > Man indomu tik minties eiga ir minčių visuma visuomenėj. > > Beveik insitikinęs, kad ta praktika idiotiška, ba mūsų visuomenėj > > deja dominuoja idiotiškos nuostatos. > Dėl visko sutinku, išskyrus visuomenę. Nepainiok keletos mikroskopinių > profesinių grupių patologijos su visuomenės nuostatomis. > > Remigijus > > On 2011.10.21 00:48, Alvidon wrote: >> Nu ku padarysi, aš dar iš rusakalbių kartos ;) Man dar defoltu >> ein Ru, ne En išsireiškimai (pa defoltu :)). >> >> Kas link islamo - nei tai veikia, nei tai rodiklis (islamo pasaulio >> ekonomika - o tokia yra ?). Įstatymuose galima ko nori prirašyt, >> o realybėj nieks neskolins be procentų. O apeit labai nesunku, >> kad ir pvz. forminant ne paskolą, o bendrą biznį (nu o tadu jau aišku >> pelnas dalijas, o ir bankroto atveju gi nesunku smulkiom raidytėm >> aprašyt, kad A(artojėlis) atsako, o B(bankelis) - nea). Nepatinka - >> nevalgyk, kaip visad. Gi ne bankui reik pinigus paskolint, o artojėliui >> reik papildomų lėšų. Bankelis gali ir kitaip pinigėlius panaudot, jei >> visuomenė/valdžia neleis skolint, gali kad ir pvz. artelę "man dirba >> daug artojėlių" įkurt, babkės gi jau yra, gali ir išexportint babkes >> ir priduot normalaus pasaulio bankuosna ar dar bilekur. >> >> O dabartinė teisinė praktika Lietuvoje mane išvis nedomina ;) >> Man indomu tik minties eiga ir minčių visuma visuomenėj. >> Beveik insitikinęs, kad ta praktika idiotiška, ba mūsų visuomenėj >> deja dominuoja idiotiškos nuostatos. >> >> "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7q00m$opc$1@trimpas.omnitel.net... >>> Ne briedis (kur ten, kas tas sobačij?), o pvz. islamo ar kinu >>> bankininkysteje skolinimo procentų (palūkanų) nėra. Ir tai reglamentuota >>> įstatymais. >>> >>> Anie modeliai tiesiog nepalyginamai geresni už žydiškąjį. >>> >>> Čia apie briedį. >>> >>> O rašiau apie dabartinę teisinę praktiką Lietuvoje, jei minties nepagavai. >>> >>> Remigijus >>> >>> On 2011.10.20 17:51, Alvidon wrote: >>>> Kažikoks bried sobačij, mano, kaip neteisininko, požiūriu. >>>> Jei skolini ne už procentus - tai ne ūkiniai santykiai ir įstatymai >>>> to išvis neturėtų reglamentuoti, čia tas pats, kaip reglamentuoti >>>> lytinius santykius. Išvis nevadinčiau skolinimo ne už procentus >>>> skolinimu, tam reiktų kokio kitokio termino - pvz. asmeninių >>>> simpatijų išplėtims į finansinę sferą. ;) >>>> >>>> "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7nc2d$svh$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Šiaip jau, kaip teisininkas, čia turėtum išskirti naudos gavėjus... >>>>> >>>>> Jei skolini už ačiū - taip, visą riziką turi prisiimti besisklinantysis. >>>>> >>>>> Bet jei skolini už procentus (pelno dalį), privalai dalintis ir riziką. >>>>> >>>>> Remigijus >>>>> >>>>> On 2011.10.19 20:40, Bronco wrote: >>>>>> On 2011-10-18 12:58, Veikejas wrote: >>>>>>> Prieshingu atveju skolinantysis jokios rizikos nenesha. >>>>>> >>>>>> O ką, tavo manymu, skolinantysis turi nešti tokią pat riziką kaip asmuo >>>>>> paėmęs paskolą? KODĖL? :) Logika dar veikia ar jau ilsisi? Pats jei >>>>>> skolintum kam nors pinigus, ar dar geriau, skolintum pasiskolintus >>>>>> pinigus, tai kuo pirmiausia pasirūpintum? Savaime suprantama, savo >>>>>> rizikos minimizavimu proporcingai gaunamam pelnui nuo >>>>>> paskolintų/perskolintų pinigų! O kliento rizika yra jo paties asmeninis >>>>>> reikalas. Bankas nesikėsins į kliento gautą pelną protingai panaudojus >>>>>> paskolą, ir nesidalins kliento patirtais nuostoliais jam neteisingai tą >>>>>> paskolą kažkur neracionaliai "sukišus". Jei klientas avinas, tai jam >>>>>> avino likimas. Dar negirdėjau, jog bankai paskolas dalintų per prievartą. >>>>>> >>>>>> Pilna laikraščiuose straipsnių, kuriuose avinai išdidžiai aprašo savo >>>>>> paskolų jamimo istorijas, kai perkamas po to vieno kambario narvelis >>>>>> sename karaboke už 200 000 LTL su paskola 37-iems metams ir pan.. Tai ką >>>>>> tu tokiems padarysi? Jei jie nori, tegul perka, jų asmeninis reikalas >>>>>> arba gyvenimo tragedija. Vis gi, už lango laisvė, demokratija, t.y. visi >>>>>> turi teisę laisvai daryti tiek protingus, tiek ir kvailus ekonominius >>>>>> sprendimus. >>>>>> >>>>> >>> >