Tie realūs, nemultiplikuoti pinigai irgi yra skolos rašteliai dėl raštelių. Litas dėl euro, o iš esmės dėl Vokietijos ir kitų šalių obligacijų; doleris - dėl savos vyriausybės ir kitų šalių obligacijų, tas pats ir su visomis kitomis valiutomis. O finansinė piramidė reiškia visai ne skolos lapelius dėl skolos lapelių. Tai darinys, į kurią pirmieji patekę pelnosi vien iš vėliau įstojusiųjų įneštų lėšų. Jos veikimui reikalingas nuolatinis eksponentinis klientų didėjimas. Į tą piramidė gali būti įnešamas ir auksas, ir grūdai, ir ką tik sugalvosi. 2011.12.09 23:40, Remigijus rašė: > Tai tu nieko nesupranti. Kaip ir absoliuti dauguma ekonomistų ir > finansistų (atskirai išskiriu sąmomningai). Visame pasaulyje, ne tik > Lietuvoje, nesigraužk. > > Pinigus (realius, nemultiplikuotus ar kitaip finansistinėm priemonėm ore > nupieštus) galima vadinti tipo skolos rašteliais. Bet ne skolos raštelį > dėl skolos raštelio. Tai jau PIRAMIDĖ. > > Būtent tai, ant ko jūs, (ne)mielieji, šiuo metu mus visus ir susodinote. > > Remigijus > > On 2011.12.09 09:47, RaR wrote: >> Vadinasi, visiškai nesupranti kas yra pinigai. Visi pinigai yra skolos >> lapeliai, nes jų pagrindinė funkcija - skolų apskaita. Keitiesi prekėmis >> ar paslaugomis - mainų netolygumas kompensuojamas skolos lapeliais, >> atitinkančiais mainų skirtumo vertę. Kažkam dirbi, ir jis su tavim >> atsiskaito jei ne prekėmis ar paslaugomis, tai skolos lapeliais, lygiais >> atliktų darbų sumai. >> >> Kai rinkoje yra universalių, visų rinkos dalyvių priimamų skolos lapelių >> (pinigų), kurių vertę kokiu nors užstatu (auksu, doleris iki 70-ųjų; >> eurais, litas) ar tiesiog kiekiu rinkoje ir galimybe keisti į kitus >> pinigus (dauguma pagrindinių šiuolaikinių valiutų) palaiko autoritetinga >> juos leidžianti institucija, dauguma rinkos dalyvių jais ir atsiskaito. >> Kai tokių universalių skolos lapelių nėra arba skolininkui jų neturint >> ir beskolinančiajam sutinkant, priimami ir skolininko skolos lapeliai, >> t.y. skolininko išleisti pinigai, kurių vertė ir patikimumas iš esmės >> priklauso nuo skolininko gebėjimo ir noro atiduoti skolą - padengti savo >> skolos lapelius. Jei prekės ar paslaugos pardavėjas visiškai nepasitiki >> jokiais skolos lapeliais, jam belieka tik barteriniai mainai. >> >> Taigi - pinigai nėra kažkoks turtas savaime, o skolos lapeliai, kuriuos >> gali iškeisti į kažkokį turtą. >> >> >> >> >> >> 2011.12.08 23:44, Remigijus rašė: >>> Skolos lapeliai nėra pinigai nei iš principo, nei į principą. >>> >>> Nebent finansistų svajonėse/klejonėse. Oi, atsiprašau, atspėjau? >>> >>> Remigijus >>> >>> On 2011.12.06 09:27, RaR wrote: >>>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet >>>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų >>>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai >>>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir >>>> krūva >>>> kitų įmonių. >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.12.05 23:06, abc rašė: >>>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote: >>>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams įvykdyti >>>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių >>>>>>> bankų, >>>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau. >>>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :)) >>>>>> >>>>>> >>>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. >>>>> >>>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas >>>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, >>>>> o ne >>>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo >>>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik >>>>> niekur nėra. ..." >>>> >>> >> >