Na, jei nesugebėsi persiskaityti šį savo paaiškinimą pats, tai jau nuleisk rankas. Viską gerai surašei, tik pakeisk vardus Jonas ir Petras į bankų pavadinimus... Remigijus On 2011.12.09 09:27, RaR wrote: > Na tai tik paaiškinau, kad litų kiekio komerciniai bankai nekeičia, negi > taip sunku suprasti, berods taip paprastai aiškinu? Jeigu litais laikyti > ir grynuosius, kuriuos Jonas davė Petrui, ir Petro Jonui duotą skolos > raštelį kuriuo jis įsipareigoja atiduoti paskolintą litų sumą - tada > daugintų. Beje, taip dauginti "litus" gali net nei vienas jų neturėdamas > - Jonas Petrui paskolina butelį šnapso, o šis duoda skolos lapelį, kad > gražins 15 litų. Tai Petras ką tik "pagamino" 15 litų? > > Esmė tame, kad aš Petro skolos raštelio nelaikau litais, o praktiškai > nekonvertuojamais Petro pinigais, kurių vertė priklauso ne nuo LB > patikimumo, o nuo Petro patikimumo. Jeigu tu Petro skolos raštelius > laikai tolygiais litams, tai tavo problemos. O jei ne, tada iš lėto, > nesinervuodamas, Jono vietoje pastatyk indėlininką, o Petro - komercinį > banką, ir turėtum suprasti vadinamąjį "pinigų multiplikavimą". > > Jeigu ir šis, kelioliktas mano aiškinimas šiame groupse nepadėjo, tada > aš nuleidžiu rankas. > > > > > 2011.12.08 23:41, Remigijus rašė: >> Tą ir keičia - ribotą kiekį (pagrįstą) į begalybę (nepagrystą)... >> >> Kaip kartais sunku suprasti savo paties mintis, ar ne? >> >> Remigijus >> >> On 2011.12.06 09:50, RaR wrote: >>> ps >>> >>> Štai, pavyzdžiui, nueini į >>> http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7269&lang=lt ir ten yra >>> vienas labai aiškus sakinys: >>> >>> Bendras litų kiekis apyvartoje – tai esantys apyvartoje banknotai ir >>> monetos ir bankų ir kitų sąskaitų turėtojų sąskaitų litais Lietuvos >>> banke likučiai. >>> >>> Nei banknotų spausdinti, nei monetų kalti, nei LB esančių sąskaitų >>> savavališkai pasididinti komerciniai bankai negali, todėl jie negali >>> didinti apyvartoje esančių litų kiekio. O jei pinigais laikyti visokius >>> M2, M3 ir pan., t.y. visokius indėlius komerciniuose bankuose, Jono >>> Petrui išrašytą čekį, galima daeiti ir iki kokio M5 ar M10 - privačių >>> įmonių išleistų obligacijų ar Jono Petrui duotą skolos raštelį. Tuomet >>> įvairių pinigų galima priskaičiuoti begalybę - bet ką tai keičia? >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.06 09:27, RaR rašė: >>>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet >>>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų >>>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai >>>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir >>>> krūva >>>> kitų įmonių. >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.12.05 23:06, abc rašė: >>>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote: >>>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams įvykdyti >>>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių >>>>>>> bankų, >>>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau. >>>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :)) >>>>>> >>>>>> >>>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. >>>>> >>>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas >>>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, >>>>> o ne >>>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo >>>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik >>>>> niekur nėra. ..." >>>> >>> >> >