Apie nuobodžią sovietinę realybę nesamprotavau. Tais laikais kiekvienas 
sukosi kaip išmano. Bet abu kartus užėjus rusams taip buvo, ir kas visa 
tai matė, tam tikrai paliko įspūdį ir sukėlė neapykantą komunistams, 
kuriuos įkūnijo ir neaukštos kultūros okupantai, ir vietinės atmatos, 
staiga gavusios šautuvą ir galimybę susidoroti su tais, prieš ką jautė 
kompleksą dėl mažesnio išsilavinimo, turtų ir pan. Aišku, dalis atmatų 
ir prie kitų jėgų prisišliejo, jeigu tik matė ten galimybę patenkinti 
savo instinktus.

Ir dabar panašiai būtų - užėjus svetimai ir žemesnės kultūros, 
skurdesnės šalies kariuomenei, jiems reikėtų vietinių kolaborantų, ir 
tarp pirmųjų atsidurtų visokie degradai, kriminaliniai elementai ir 
šiaip mažiau skrupulų turintys žmogeliai. Neabejotinai, tarp jų 
atsirastų norinčių išbuožinti ir tave, vietinį kaimo turtuoli, tuo pačiu 
gal prigriebiant tavo gryčią, ratus, ir dar ką naudingo rastų.




2011.11.07 18:22, Linas Petkevičius rašė:
> Nu va - o mano tevai abu komunistais buvo ir istaigu vadovais. Tai jie
> dabar kaip - geresni nepriklasomos Lietuvos pilieciai ar prastesni?
>
> "RaR" wrote in message news:j990cu$el7$1@trimpas.omnitel.net...
>
> O mano tėvas nuo mano vaikystės pasakodavo apie pokario laikotarpį kaip
> ir nieko neslėpdamas. Kaip jo tėvas naktimis laidodavo giminaičius miško
> brolius, kaip iš jų palaikų miestelio centre tyčiodavosi ir juos
> darkydavo stribai, o istorijos apie tuomet paskirtų vadovų, netgi mokymo
> įstaigų, intelektą ir kultūrą prilygdavo geriems anekdotams. Na, gal
> todėl, nebuvo tokio vienkartinio šoko kaip Rainių žudynės patyręs.
>