2011.12.21 20:01, Tuzla rašė:
> "RaR" parašė naujienų news:jcqs6g$vf7$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> Nė viena eurozonai priklausančios šalies vyriausybė negauna už dyką
>> jokių eurų, jos surenka tuos eurus mokesčiais arba skolinasi rinkose.
>> Taip pat, kaip ir Lietuva. Kam, pagal tave įsiskolinusi Graikija?
>> Įvairiems ES, JAV ir kitų pasaulio dalių bankams, TVF, ESF.
>
> Na, tai gi abipusis įsiskolinimas gal nėra toks paslaptingas reiškinys?
> Aš paskolinu tau, tu tiek pat paskolini man, abu laimingi, turim ir
> pinigų pensijoms mokėti, ir rezervinę valiutą. Kas čia taip neaiškaus,
> kad reikia tris dienas klausinėti?


Beje, kaip jau išsiaiškinom, prancūzai skolindamiesi ir mums leidžia 
litų pasidauginti. Taigi viskas tvarkoje - pinigai yra skolos lapeliai, 
ir kuo daugiau skolų - tuo daugiau pinigų. Tai tu čia teigei kad kažką 
skriaudžia, po to kad tas kažkas sukčiauja...



>> Esmė tame, kad tu rašei - ECB didina pinigų masę, vadinasi tos pinigų
>> masės didinimo rezultatai atitenka Prancūzijos pensininkams. Parašyk
>> konkretų kelią, kaip jie atitenka. Parašai savo išvadą, bent nepateiki
>> jokių argumentų jai pagrįsti.
>
> Na, tai gi ankstesnėje pastraipoje detaliai buvo mechanizmas aprašytas,
> matyt praleidote. Jei neaiškus kuris nors punktas, klauskite konkrečiai,
> su malonumu atsakysiu.


Jei tu turi omenyje, kad prancūzų pensininkams pensijos mokamos iš 
pasiskolintų pinigų - tam neprieštarauju, vadinasi nesusišnekėjome. Mūsų 
pensininkams taipogi pensijos mokamos iš pasiskolintų pinigų. Taip kad 
niekas kažkaip ypatingai nenuskriaustas.




>> Valiutos vertė priklauso nuo jos ir kitos valiutos santykio.
>
> Tai yra valiutos kursas, o ne vertė. Jie yra susiję, bet netiesiogiai.


Čia socialistinės ekonomikos teiginys, kad prekės ar paslaugos kaina 
nebūtinai atitinka jos vertę, beje toje sistemoje tikrai taip ir yra. 
Dar gal pateiksi marksistinį teiginį, kad prekės vertę apsprendžia jai 
sukurti įdėtas darbas?

O rinkos ekonomikoje objektyvesnio prekės vertės mato už kainą nėra, nes 
kaina atspindi visų potencialių pirkėjų vertinimų vidurkį.



>> Nesuprantu, kodėl Šimonytė pasiskolintus iš LB pinigus turėtų vėl dėti
>> Į LB?
>
> Kai tai nesupranti??? Kam Šimonytei eurai? Ji gi pensijas moka litais,
> tai ir eina eurų į litus išsikeisti. O tada jau, kaip ką tik pats rašei,
> vyksta automatinė emisija, ir... ciklas.


Tai kad nematau jokio ciklo. Gauna Šimonytė eurus, išsikeičia juos LB-e 
į litus, tuos litus atiduoda pensininkams. Ką Šimonytė gali padėti į 
baką ir kokia jai būtų iš to nauda?

O paliekant tą absurdą su pasiskolintų pinigų padėjimu į banką tavo 
tolesnei fantazijai, jei jos užteks, galima pasamprotauti apie tolimesnį 
tų eurų ar litų likimą. Taigi, pensininkas už naujai iškeptą litą 
nusiperka Krekenavos dešros, o LB už naujai gautus eurus nusiperka 
Vokietijos obligaciją, taip tuos Šimonytės pasiskolintus eurus 
grąžindamas į eurozonos rinką. Uspaskychas litus išsikeičia į eurus. Tam 
LB parduoda Vokietijos obligaciją - išima iš eurozonos rinkos eurus ir 
atiduoda juos Uspaskichui. Tuo pačiu iš rinkos išima tuos naujai 
iškeptus ir pensininkui kažkada atiduotus litus. Uspaskichas perka 
Mercedes ir taip vėl grąžina eurus eurozonos rinkai.

Viso to rezultatas - eurų yra tiek kiek buvo ir ten kur jie buvo iš 
pradžių. Litų irgi yra tiek, kiek buvo iš pradžių. Tik kažkas turi 
Lietuvos skolos lapelį, o Uspaskichas Mercedes. Ir tų Lietuvos skolos 
lapelių pradės mažėti, kai lietuviai bulvių mersedesų gamintojams 
parduos už didesnę sumą nei pirks mersedesų. Atvirkščiu atveju skolos 
lapelių daugės. O eurai ir litai visame tame procese buvo tik nekalti 
tarpininkai, atsirandantys ir išnykstantys tai vienur, tai kitur.



>
>> Prie1 ko čia konvertuojamumas? Visų šalių CB didžiąją dalį savo
>> užsienio valiutos rezervų laiko tos užsienio šalies obligacijomis.
>> Taip daro ir FED, ir ECB, ir D.Britanijos, ir Rusijos CB.
>
> Ne visai taip. Laisvai konvertuojamos valiutos kursą nustato rinkos. Tai
> jos sprendžia kiek juanis kainuoja dolerių ir kiek eurų. O ne Kinijos
> vyriausybė voliuntaristiniu sprendimu. Rezervai šiuo atveju visai
> nežaidžia.


Visiška nesąmonė. Kinijos CB labai lengvai gali savo juanio kursą 
padaryti vertu milijardinės dalies cento, išleidusi atitinkamą kiekį 
niekuo nepadengtų juanių. Kiek gali kelti savo kursą - priklauso nuo 
turimų rezervų. Kad doleris kainuotų milijardinę juanio dalį ji padaryti 
negali, tai padaryti gali tik pats FED. Tuo tarpu rinkos žaidėjai, 
neturintys įtakos pinigų leidimui, valiutų kursą įtakoja panašiai kaip 
netvarkingas Brauno judėjimas. Stambesnis pinigų maišelis gali sukelti 
tik didesniu raibuliukus, bet vanduo nusistovės centrinių bankų 
užduodamame lygyje.



>> Taigi, kuriuo būtent veiksmu sukčiauja?
>
> Na, tai veiksmas buvo aprašytas anksčiau, su konkrečiais skaičiais,
> dabar klausėt kas tą daro. Ar vėl kartosimės užsiciklinę?


Tai kad neįrodei. Sakei, kad Šimonytė skolintus pinigus į LB deda, o ji 
taip nedaro.



>> Paprasčiausiai litai žmonėms bus pakeisti į rezerve esančius eurus.
>
> Na, tai reiškia liksim su grynomis skolomis. Lietuvai skolingų nerasta.


Kai vartosime mažiau nei uždirbsime, skolas atiduosime. Kitu atveju jos 
augs.