Parduotuve - visiskai nevykes palyginimas, netgi atvirkscias variantas. Vienoj vietoj (parduotuvej) gali nusipirkt n prekiu - patogu (nenori, gali vazinet po n vietu), o pasiskolint (jei pasiskolinima laikyt preke), jei jau tikrai prispyre toks reikalas, gali n vietu. Del skolinimosi is uzsienio banku ar TVF, isvis turbut absurdas. Kam sert svetimus dykaduonius, kurie dar paskui tavo namuos pradeda savo tvarka ivedinet uz tavo pinigus? Sunkiai suvokiama kazkaip ;( "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jc4nn7$ndu$1@trimpas.omnitel.net... Na jau atsakė - parduotuvė irgi tarpininkas. Skolintis visiškai be jokių tarpininkų atrodytų maždaug taip - nuvažiuoja Šimonytė į Gariūnus, išskleidžia ant stalo obligacijas ir prekiauja. Iš savų piliečių irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacijų platinimai, galėjai prisipirkti. Aišku, geriausia būtų subalansuotas biudžetas ir jokių skolų. Bet kai tau rinkoje skolina už 10%, protingiau būtų skolintis iš TVF už žymiai mažesnes palūkanas. Tą sakiau ir 2009-aisias. Vyriausybės pagrindinė priežastis iš ten nesiskolinti - visuomenėje nepalankus TVF įvaizdis. O aš manau, kad politiškai vyriausybei kaip tik būtų naudingiau skolintis iš TVF - tada iš "karpytojo" tampi kovotoju prieš TVF "karpymus", iš skriaudėjo tampi gynėju. Tą parodė ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" premjeras vadovauja jau trečiai vyriausybei iš eilės. Bet gal dar prisideda atkaklus pasipriešinimas iš liberalų pusės, juk TVF pareikalautų progresinių pajamų, turto ir kitų išsivysčiusiose valstybėse įprastų mokesčių, o mūsų liberalai gali nurėžti pradinukų maitinimą, "vaikų pinigus", bedarbių pašalpas, švietimo ir socialines išlaidas, bet gulasi kryžiumi prieš visokius progresinius ir turto mokesčius. 2011.12.12 11:31, Marux rašė: > Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra > skolintis > is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra > bereikalingi tarpininkai > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message > news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... > O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie > fondai. O jie skolingi ind?lininkams, pensininkams, kitiems > apsidraudusiems, ?iaip investuotojams, ?od?iu, ?mon?ms. Ir tada gali > i?kelti t? pat? klausim?. "Tai kas tie ?mon?s? Valstyb?s ar vir? > valstybiø?" > > O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ?aliø vyriausybiø veiksmus vienaip ar > kitaip irgi nulemia ?mon?s, gaunasi, kad ?mon?s skolinasi i? ?moniø, tik > per tarpinink?, pana?iai kaip i? bankø. Taigi, gaunasi ir kad valstyb?s > veikia kaip bankai - skolinasi i? bankø ir fondø, ir finansuoja > valstybiø reikmes, taigi, duoda ka?kuriems konkretiems ?mon?ms. Skolas > atidavin?ja, ar grei?iau tik jas refinansuoja ir moka pal?kanas, > surinkdami i? tø pa?iø valstyb?s ?moniø. Tik viena smulkmena - skolas > atiduoda neb?tinai tie patys ?mon?s, kurie gauna paskolintus pinigus. > Bet tai tas pats valstyb?s vykdomas perskirstymas. > > Kadangi skolos pastoviai did?ja, tai tokio perskirstymo b?du vieniems > duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat i?kei?ia ? prekes ir paslaugas, o > i? kitø ne atimami, o kei?iami ? skolos lapelius (obligacijas), kuriuos > kaupdami ?ie jau?iasi turtingi ir u?tikrinti d?l ateities. Kol > neprikaupia jø per daug... > > > > > 2011.12.09 09:50, Marux ra??: >> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos >> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su pliusu. >> Tai >> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >> >> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>> >>> "Remigijus" >>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>> >> >> > >