Na tai tik paaiškinau, kad litų kiekio komerciniai bankai nekeičia, negi taip sunku suprasti, berods taip paprastai aiškinu? Jeigu litais laikyti ir grynuosius, kuriuos Jonas davė Petrui, ir Petro Jonui duotą skolos raštelį kuriuo jis įsipareigoja atiduoti paskolintą litų sumą - tada daugintų. Beje, taip dauginti "litus" gali net nei vienas jų neturėdamas - Jonas Petrui paskolina butelį šnapso, o šis duoda skolos lapelį, kad gražins 15 litų. Tai Petras ką tik "pagamino" 15 litų? Esmė tame, kad aš Petro skolos raštelio nelaikau litais, o praktiškai nekonvertuojamais Petro pinigais, kurių vertė priklauso ne nuo LB patikimumo, o nuo Petro patikimumo. Jeigu tu Petro skolos raštelius laikai tolygiais litams, tai tavo problemos. O jei ne, tada iš lėto, nesinervuodamas, Jono vietoje pastatyk indėlininką, o Petro - komercinį banką, ir turėtum suprasti vadinamąjį "pinigų multiplikavimą". Jeigu ir šis, kelioliktas mano aiškinimas šiame groupse nepadėjo, tada aš nuleidžiu rankas. 2011.12.08 23:41, Remigijus rašė: > Tą ir keičia - ribotą kiekį (pagrįstą) į begalybę (nepagrystą)... > > Kaip kartais sunku suprasti savo paties mintis, ar ne? > > Remigijus > > On 2011.12.06 09:50, RaR wrote: >> ps >> >> Štai, pavyzdžiui, nueini į >> http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7269&lang=lt ir ten yra >> vienas labai aiškus sakinys: >> >> Bendras litų kiekis apyvartoje – tai esantys apyvartoje banknotai ir >> monetos ir bankų ir kitų sąskaitų turėtojų sąskaitų litais Lietuvos >> banke likučiai. >> >> Nei banknotų spausdinti, nei monetų kalti, nei LB esančių sąskaitų >> savavališkai pasididinti komerciniai bankai negali, todėl jie negali >> didinti apyvartoje esančių litų kiekio. O jei pinigais laikyti visokius >> M2, M3 ir pan., t.y. visokius indėlius komerciniuose bankuose, Jono >> Petrui išrašytą čekį, galima daeiti ir iki kokio M5 ar M10 - privačių >> įmonių išleistų obligacijų ar Jono Petrui duotą skolos raštelį. Tuomet >> įvairių pinigų galima priskaičiuoti begalybę - bet ką tai keičia? >> >> >> >> >> 2011.12.06 09:27, RaR rašė: >>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet >>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų >>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai >>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir krūva >>> kitų įmonių. >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.05 23:06, abc rašė: >>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote: >>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams įvykdyti >>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių bankų, >>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau. >>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :)) >>>>> >>>>> >>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. >>>> >>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas >>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, o ne >>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo >>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik >>>> niekur nėra. ..." >>> >> >