On 10/18/2011 8:31 AM, Sail wrote: >> Dabar gi þaisti leidþia labai laisvai, bet po to gelbëja > mokesèiø mokëtojø pinigais. Ir ið dalies taip yra todël, kad finansiniai > sluoksniai turi didelá svorá administracijoje > > Na ne visai taip, nors dalis tiesos yra. Tiesiog gelbeja, nes bijo domino > efekto. Jei bus vadinamas "bank rush" (kitaip sakant visi prasys tuoj pat > padengt finansinius isipareigojimus), tai paaiskes, kad to atlikt neimanoma, > ir visa finansine sistema uzsilenks. "Bank Run". Bet finansų sistema jau ir taip užsilenkus. Jūs man parodykit banką, kuris daro pelną. Nors vieną. Realiai, atskleidus visus paslėptus aktyvus. Pinigų apyvarta lėtėja, o investiciniai bankai sėdi giliai vienoj vietoj.....ir dar ilgai sėdės - 680 trilijonų USD vertės derivatyvų - čia ne juokas. Dabar visi girdėsim daug baisių kalbų iš nieko nesuprantančių (arba suinteresuotų) dėdžių, kodėl negalima leisti numirti susimovusiems bankams - jų draugams. Ir tai žinantiems parodys, kad jie nesupranta krizės priežasčių. O pretekstų ir gąsdinimų bus įvairių: Gąsdinimas A - kad verslo įmonių indėliai staiga dings. Verslo įmonės indėlių nelaiko, jie laiko tik apyvartines lėšas, o likusius reinvestuoja. Gąsdinimas B - kad sustos kreditavimas. Bankai jau seniausiai sėdi ant kapšų pigiausių istorijoje pinigų ir jų neišleidžia į apyvartą. Tai, kad verslas negali pasiskolinti yra ne banko, bet verslo problema. Bankas mielai skolins su atitinkamu užstatu, bet rodikliai rodo, kad kreditavimas mažėja. Gąsdinimas C - sustos tarpbankinių atsiskaitymų sistema. Ją galima apsaugoti, bet bet kokiu atveju tai neturėtų turėti didelės įtakos, nes jeigu koks veikėjas turi atvirą kredito liniją, jis tokią liniją galės atsidaryti kitame banke. O jeigu negalės - vadinasi, jo aplinkybės jau pasikeitusios ir jis pačios rinkos taip bus apsaugotas nuo tolimesnių nuostolių apoturėjimo. Pvz. jeigu yra įpusėjęs stambus projektas, kurio finansavimas tebetęsiamas - visai gali būti kad tokiam projektui tik į naudą būti peržiūrėtam naujo banko naujoje šviesoje, nes pelningus projektus finansuos bet kas ir bet kada, o vat realiai nepelningam tik į naudą ankstyvoje stadijoje būti nutrauktam. Ką reikia išlaikyti ES - tai bendrą laisvą erdvę ir rinką. Nei ūkio, nei euro, nei bankų jau nebeišgelbėsi, bet didesnę ar mažesnę bendrą erdvę išlaikyti būtina - visiems bus naudinga joje iš naujo kurtis. Rimtas iššūkis pliauškaliams politikams - turi rimtą galimybę pasireikšti ir neapsijuokti. Bet jaučių kad jiems nepavyks. Jeigu patys nesusimaus, tai trumparegiai populizmą mėgstantys rinkėjai sukliudys. > Pinigai juk perskolinti n kartu yra, > plius kaip pats minejai derivatyvu prasmes iki galo isvynioti irgi > tikriausia niekas jau nesugeba. > > Visi dar pamena didziosios depresijos laikus ir bijo to reiskinio. O > prasidejo tada viskas nuo totalaus kritimo akciju birzoje, ir niekas > neitare, i ka tai isvirs. Aš vis galvoju, iš kur žmonės prisirankioja mitų. Informacija yra pasiekiama net ir Afrikos džiunglėse, tereikia noro ir netingėti. Bet.....užuot skaičius geriau skleisti gandus. "niekas net neįtarė" - sutinku, labai efektyviai skamba. Problemos 1920-aisiais prasidėjo ne nuo akcijų kritimo akcijų (akcijos šiaip sau be priežasties nekrinta), o dėl to, kad FEDas jau sėdėjo tarpbankinėje rinkoje ir pūtė pinigų burbulus dar 1920-aisiais. Tie burbulai anksčiau ar vėliau turėjo subliūkšti.. Paklauskit egzperto Berankio - šių laikų gėdos, pinigų spausdinimo genijaus, depresijos laikų knygų kurmio. Jis seniai laukė progos išbandyti savo nesveikas akademines teorijas praktikoje.