"RaR" parašė naujienų news:jcoaik$jrf$1@trimpas.omnitel.net... > O kalbant apie eurą, tai ECB iki šios eurozonos krizės, laikydamasis > taisyklių, nesupirkinėjo eurozonos šalių obligacijų, tad iš viso nėra apie > ką šnekėti. Nemanau, kad iš ekonominės pusės yra didelis skirtumas kieno obligacijas supirkinėja CB. Abiem atvejais atsiranda nauji vertės vienetai, atskiedžiantys esamus. Kai ECB perka UK popierius, o Anglijos CB tiek pat Prancūzijos ar Italijos obligacijų, abi pusės susirenka tuos nematomus mokesčius nuo visos svarų ir eurų masės. Tiesiog prisideda papildomas žingsnis, kuris techniškai padeda (kartu su palūkanomis - paskolų aptarnavimo kaštais) stabilizuoti procesą. > Tai konkrečiai mechanizmą, kuriuo mes pensijas prancūzams mokame, > parašysi? Tai lyg tai porą kartų jau pakartojau: Kadangi litas pririštas - dėl euro emisijos nuvertėja tiek pat kaip euras, atitinkamai, dalelės lito vertės kartu su kitomis nusėda euro šalių biudžetuose ir nuteka į pensijas (tarpe kitų išlaidų). Aišku, šalis kompensuoja šitą valiutos vertės praradimą per biudžeto deficito finansavimą, pasiskolindama trūkstamą vertę užsienio rinkose. Čia viskas taip pat, kaip ir kitose (euro zonos) šalyse. Tik vienas skirtumas: proceso pabaigoje tikros šalys lieka įsiskolinusios viena kitai, o Lietuva įsiskolina į vieną pusę. LB neperka obligacijų už naujus pinigus, visos jų obligacijos realiai priklauso litų turėtojams. > Tai čia ir yra visa esmė. Gali pasakyti "Jonas dirba įstaigoje, kurioje > sukasi daug pinigų, todėl jam neabejotinai daug moka". Bet toks teiginys > nieko vertas, kol neparodysi, kad Jonas daug uždirba, ir kad tuos pinigus > jam moka minėta įstaiga. Nesupratau, ką čia veikia Jonas, bet tiek to. Mano gi nuomone čia ne esmė, bet techninės detalės, kurios gali skirtis ir skiriasi priklausomai nuo daugybės faktorių. Viena technika konvertuojamai pasaulinei valiutai, visai kita kokiam zlotui ar pan. O esmė būtent bendruosiuose dėsniuose, kuriais vadovaujasi finansiniai srautai. > Valiutos vertė praktiškai tiesiogiai priklauso nuo jos rezervo vertės. Nesiūlyčiau per daug pasitikėti šituo teiginiu. Tai daugiau sistemos kūrimo principas, bet ne dėsnis. Realiai valiutos vertė priklauso tik nuo šalies ekonominio pajėgumo, o rezervai ar stabilizaciniai fondai formuojami laisvai ir skirti amortizuoti krizinėms ar kritinėms situacijoms, kurių CB negali suvaldyti reguliariais fiskaliniais metodais. Aišku, nuo rezervo kokybės tiesiogiai priklauso rinkos žaidėjų pasitikėjimas duota valiuta. Bet tai jau spekuliacinis faktorius, jis veikia paraleliai mūsų atveju. > Stop. Teisingai parašei, kad atsirado papildomi €100 vertės litai, o LB > rezerve - Prancūzijos obligacijos už €100. Bet papildomų €100 neatsirado - > furistas atsivežė tuos €100 iš Europos, ir vėliau jie per LB grįžo atgal. > Išvada - LB padarė litų emisiją, pirkdamas Prancūzijos obligacijas. Lygiai > taip pat, kaip ir bet kuris centrinis bankas vykdo savo pinigų emisiją - į > rinką paleidžia šviežių pinigų kiekį, į savo rezervą įsidėdamas emisijos > sumą atitinkantį obligacijų arba užsienio valiutos kiekį. Pala, nereikėtų painioti skirtingų modelių. Taip, iš išorės nespecialistas sunkiai juos atskirs, bet veikimo principas - visai kitas. Kai lenkai vykdo emisiją, padidindami zlotų kiekį 10%, tai zloto vertė automatiškai mažėja tuo pačiu dydžiu ir suminis pinigų vertės dydis rinkoje nepakinta. Tas pats ir su eurais, svarais ir kitais tugrikais. Tuo tarpu valiutų valdybos atveju, jokių litų vertės pokyčių negali būti, nes tai nėra savarankiška valiuta, o jau esamo euro forma, frakcija. Ir pakartotinas euro naudojimas jau lyg ir už modelio ribų. Suabsoliutinant sistemą, trumpam įsivaizduokime, kad LB gali pirkti Lietuvos obligacijas (už eurus). Tada Šimonytė gautus eurus neša į LB, gauna už juos litus, LB už tuos pačius eurus vėl perka obligaciją, Šimonytė vėl į LB ir amžinas ciklas. Kaip programuotojas, išbrokuočiau tokią programą. > Kadangi Prancūzija savo obligacijas parduoda už eurus, tai keičiant litus > į obligacijas pasinaudota tarpininku euru. Bet lygiai taip pat daro ir > kitų šalių CB. Kinas parduoda prekę amerikonui ir gauna dolerį. Doleris > Kinijos CB-e išsikeičiamas į juanį (emituojamas juanis), Kinijos CB už > dolerį nusiperka JAV obligaciją. Rezultatas - uždirbtas doleris grįžo į > JAV, Kinijos CB išleido į rinką juanį, padengtą JAV obligacija. Kiek žinau, Amerika turi rimtų pastabų Kinijai dėl tokios praktikos. Daromas didelis spaudimas, kad būtų pereita prie laisvai konvertuojamo juanio. > Dabar gi, furistas Jonas apsipirkinėja > Maximoje, ir tuo pačiu metu, už tuos pačius pinigus, bedarbis Pjeras > perka savo Lidle Marselio priemiestyje. Tiesa, tie nauji litai nėra ir > pilnavertis pinigas - jie nekonvertuojami ir veikia tik Lietuvos > teritorijoje. Norint už juos ką įsigyti užsienyje, teks litus sunaikinti > ir grąžinti eurus iš rezervo. Aš gi neteigiu, kad tai blogai ar gerai, > bet, kad tai sukčiavimas - lyg ir nėra abejonių. > Kaip jau aukščiau išnagrinėta, eurų nepadaugėjo, padaugėjo litų, padengtų > Prancūzijos obligacijomis. Tad kur čia koks sukčiavimas ir kas sukčiauja? > Tai centriniai bankai ir pinigų emisijos mechanizmas? Ar tai vyriausybės > ir jų skolinimasis, leidžiantis centriniams bankams padidinti pinigų kiekį > rinkoje? Kas sukčiauja... manyčiau LB, o gal pati valiutų valdybos filosofija. Sunku apsispręsti... > Dėl FED supirktų JAV obligacijų - tai, kaip jau anksčiau rašiau, jiems > nėra skirtumo kurias obligacijas FED supirkinės išleisdamas dolerius - jei > JAV, palūkanos neišplauks į užsienį, jei kitų šalių - jų palūkanos > atplauks į JAV. Čia svarbiausia, kad doleris būtų vertinamas, išliktų jo > paklausa. Dolerio emisiją FED gali vykdyti netgi tiesiogiai pirkdamas > Lietuvos obligacijas juk Lietuva skolinasi ir doleriais. Tik, aišku, > Lietuvos obligacijų patikimumas per mažas, bet yra ir kitų šalių. Kiek atsimenu, FRB negali supirkinėti kitų šalių obligacijas, jie užsiiminėja išskirtinai doleriais. Na, nebent kas pasikeitė. Tiesa, jie kartais daro intervencinius eurų ar svarų pirkimus rinkos stabilizavimui, bet, kiek suprantu, tą jie daro už nuosavus pinigus, neleisdami naujų. > Dėl tų eurų masės atėjimo iš esmės jau viską išsamprotavau. Nematau > didelio skirtumo kur ta eurų masė ateis - ar į Lenkija su aktyvia > monetarine politika, ar į Lietuvą su pasyvia. Lygiai taip pat iš pradžių > tie eurai galės daug ką nupirkti, lygiai taip pat po to viskas pabrangs, > lygiai taip pat blogai bus jiems išėjus. Na, tai trumpu periodu skirtumo praktiškai ir nėra, ypač tikintis, kad įvedus eurą ECB išpirks dalį skolų. Čia gi yra įdomus momentas: ar pereinant prie eurų, turimas rezervas bus paliktas Lietuvos žinioje, ar bus panaudotas tam keitimui? Bet kai procesas užsitęsė, o dar ta krizė taip ne laiku, tai turime čia sunkumų.