gerai cia parashei

"abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message 
news:j7q507$rst$1@trimpas.omnitel.net...
> On 10/19/2011 8:59 AM, RaR wrote:
>
>> Vel tas pats mitas.
>
> Tikrinu forumieciu zinias, galima taip pavadinti :). Gerai kad skaitot. 
> Na, cia toks primityvus aiskinimas, skaiciai isgalvoti. Bet trumpa esme - 
> kad banku akcininkams nebutina susirinkti visu paskolu, kad iseiti i 
> pliusa.
>
> > Na kaip gi tas bankas gali ta pati indeli paskolinti
> > 10 kartu?
>
> Praleidau esmini zodi - PRADINI PADENGTA VALIUTINI INDELI. O vyksta 
> paprastai. Kai ivede lita jis buvo 100% padengtas uzsienio rezervais. Po 
> 20ies metu pasiziurime i LB ataskaita ir matome, kad komerciniuose 
> bankuose indeliu jau 40 milijardu, nors uzsienio atsargu yra tik uz 
> 7milijardu LTL. Tai kaip gi cia taip atsitiko, jeigu valiutos i sali 
> nebuvo ivezta, o lito negalima emituoti be uzsienio rezervo, a? Negi ponas 
> Sarkinas laike LB stakles pasiskolines namuos kuri laika? Is kokiu pinigu 
> isaugo indeliai? Atsakau - is pradiniu 100% padengtu litu. :) Indeliai - 
> tai ne litai. Ta zino tiek Sarkinas, tiek RaR. Tai tik banku skolos 
> popieriai, arba pazadai, negarantuojami Lietuvos Banko. Tokiu pazadu as 
> Jums, gerb. skaitovai, galiu aibes prirasyti.
>
> Realiai bankinei salies sistemai uztenka, kad vienas skolininkas grazintu 
> savo skola, kad ta skola galima butu padengti likusiu jo ciklo dalyviu 
> skolas ir indelius (tame paciame banke, ar skirtingu salies banku 
> grupeje - ne taip svarbu, jie vistiek turi tendencija konsoliduotis laikui 
> begant). Su salyga, kad atgautas indelis neiskeliaus uz salies ribu. Ir 
> jie neiskeliauja (o jei iskeliauja yra kompensuojami su kaupu), nes 
> normaliomis ukio salygomis daugeja realaus turto=auga bendroji pinigu 
> mase, ateina FDI is uzsienio ir bankams nera ko bijoti. Tikimybe kad juos 
> uzplus visi indelininkai tokiu laiku - mikroskopine. Ir kuo ilgiau vyksta 
> ukio klestejimas, tuo daugiau paskolu bankams pilnai ismokama su 
> palukanomis. Siame etape bankai negali nukenteti - veiklos palaikymui 
> jiems uztenka susirinkti tik dali paskolu. Paskolu nemazeja, o 
> atvirksciai - bankai sekmingai pucia bendraja pinigu mase.
>
> Cia kazkuriuo momentu (nualinus uki) pradeda veikti kitas desnis: tampa 
> svarbu, kiek bankas salyginai trumpu laikotarpiu sugebes atsiimti turto is 
> skolininku, kad padengtu savo isipareigojimus indelininkams. Stai cia jau 
> bankams tampa problema, kaip isvengti nuostolio. Atrodytu teoriskai. Bet 
> praktiskai yra taip, kad nera banko, kuris butu savo noru nustojes veikti. 
> Susirinktu visus isdalintus/iskolintus pazadus ir savo noru pilnai 
> atsiskaitytu su kreditoriais. Tiesiog tokiu pvz nera. Kaip ir su visais 
> kitais sios dienos verslais. Bankai visuomet buna priversti stabdyti 
> veikla (isskyrus saujele too big to fail) ir finale bankrutuoja. O ir kam 
> jiems savo noru stabdyti veikla, jeigu pamate nuostoli jie velgi, kaip ir 
> bet koks verslininkas, iki paskutinio momento tikisi refinansuoti savo 
> skolas ir sulaukti geresniu laiku, o jei ne - ju isipareigojimus tuoj 
> suskubs garantuoti valstybe (o pagrindiniai akcininkai pries kipisa 
> butinai parduos akcijas ar atsiims koki indeli kaip savo laiku padare 
> draugas Slezevicius).
>
> Siais ar praeitais metais JAV netgi pakeistos banku apskaitos taisykles 
> specialiai tam, kad jie savo balansu knygose rodytu maziau nuostolio. 
> Lehman ex-vadovas toliau sau dirba kitoje vietoje. Tai kam taip baisiai 
> bankuose turetu rupeti tie indelininkai? Ypac siais laikais, kuomet 
> daugumos banku retail operaciju skolos yra dengiamos is investment 
> operaciju, ir bankai smagiai gyvuoja, o ju akcijos netgi kyla birzose FED 
> pamazu monetizuojant  JAV skola? Kur kas svarbiau pasipelnyti (kol dar 
> galima). Kalbant dar tiksliau - tokio supratimo, kaip viso banko 
> bankrotas, realiai net nera. Pati likvidacijos procedura stambiems 
> tarptautiniams bankams trunka desimtmecius. Ju sustojes verslas 
> likvidacijos metu paprastai buna isparduodamas dalimis (kiekvienas ju turi 
> kazkokio vertingo turto). Tie, kas nusiperka ju senus isipareigojimus - o 
> tokie butinai mato, kad gales istraukti pelno - is tiesu stengiasi 
> perkrauti tokius isipareigojimus ant tu paciu probleminiu banku skolininku 
> peciu (grieztejancios paskolu salygos) ir gyvenimas tesiasi. Bet paciais 
> beviltiskiausiais atvejais, neatradus pirkeju tokiems isipareigojimams, 
> visi banku nuostoliai nugula ant mokesciu moketoju peciu. Ir cia ne vien 
> sio desimtmecio fenomenas.
>
> Man idomu tai, kad sio forumo skolininkai drebedami stengiasi saziningai 
> isteseti pazadus ir neapgauti banku, nesusimastydami, kad bankai savo 
> pazadu ispildymu nesirupina. Kodel taip sakau? Abiejose verslo cikluose 
> jie realiai nerizikuoja. Kaip jau sakiau, blogiausia, kas gali nutikti 
> beviltiskiausiais atvejais galutiniam variante - isipareigojimu perkelimas 
> ant tu paciu mokesciu moketoju (rubliniu indeliu atvejis, dabartiniu 
> indeliu draudimas, ir pan.) ir prasideda zaidimai: tokios istaigos 
> likvidacijos atveju kreditoriai surikiuojami eileje pagal savo reitinga 
> (pirmumo teise) ir ilgais metais maitinami pazadais apie nuosavybes 
> atgavima (uz ka veliau ju paciu isrinkta ir savo pilieciams gero norinti 
> valdzia - Konservatoriu konkreciu atveju uz nora grazinti rublinius 
> indelius - nepelnytai gauna per galva). Juk indeliai, kaip jau aptarem - 
> tai paprasciausi pazadai.
>
> Taigi, ar galima komerciniu bankeliu gailetis, kai jie a) patys savo noru 
> isdalino paskolas, zinodami, kad ju neatgaus b) metu metus dirbo pelningai 
> (pinigu mase nuolat augo - kitaip komerciniai (retail) bankai rezervines 
> bankininkystes sistemoje negali funkcionuoti). Ir dabar, kuomet jiems, 
> kaip ir bet kokiam kitam verslui, padariusiam klaidu, reikia kelti 
> bankroto byla, prasideda isvedziojimai ir gasdinimai. Ir tai vyksta tuo 
> metu, kai koks 70% banku yra naturaliai tape nebereikalingais. t.y. - 
> egzistuojancios finansines sistemos remuose nebera techniniu galimybiu 
> toliau skatinti ekonomika ir reikia viska likviduoti ir pradeti nuo 
> pradziu.