taip skolinantieji bent jau jav nesh didesne rizika. Be to butent tie 
skolinantieji sukuria NT burbulus kai skolina savo pinigus bilekam, tai 
tegul ir prisiima atssakomybe, o ne viska uzkrauna ant klientu, daliai kuriu 
patys primygtinai bruko paskolas.

"Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message 
news:j7n22o$hui$1@trimpas.omnitel.net...
On 2011-10-18 12:58, Veikejas wrote:
> Prieshingu atveju skolinantysis jokios rizikos nenesha.

O ka, tavo manymu, skolinantysis turi nesti tokia pat rizika kaip asmuo
paemes paskola? KODEL? :) Logika dar veikia ar jau ilsisi? Pats jei
skolintum kam nors pinigus, ar dar geriau, skolintum pasiskolintus
pinigus, tai kuo pirmiausia pasirupintum? Savaime suprantama, savo
rizikos minimizavimu proporcingai gaunamam pelnui nuo
paskolintu/perskolintu pinigu! O kliento rizika yra jo paties asmeninis
reikalas. Bankas nesikesins i kliento gauta pelna protingai panaudojus
paskola, ir nesidalins kliento patirtais nuostoliais jam neteisingai ta
paskola kazkur neracionaliai "sukisus". Jei klientas avinas, tai jam
avino likimas. Dar negirdejau, jog bankai paskolas dalintu per prievarta.

Pilna laikrasciuose straipsniu, kuriuose avinai isdidziai apraso savo
paskolu jamimo istorijas, kai perkamas po to vieno kambario narvelis
sename karaboke uz 200 000 LTL su paskola 37-iems metams ir pan.. Tai ka
tu tokiems padarysi? Jei jie nori, tegul perka, ju asmeninis reikalas
arba gyvenimo tragedija. Vis gi, uz lango laisve, demokratija, t.y. visi
turi teise laisvai daryti tiek protingus, tiek ir kvailus ekonominius
sprendimus.