Na jau atsakė - parduotuvė irgi tarpininkas. Skolintis visiškai be jokių tarpininkų atrodytų maždaug taip - nuvažiuoja Šimonytė į Gariūnus, išskleidžia ant stalo obligacijas ir prekiauja. Iš savų piliečių irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacijų platinimai, galėjai prisipirkti. Aišku, geriausia būtų subalansuotas biudžetas ir jokių skolų. Bet kai tau rinkoje skolina už 10%, protingiau būtų skolintis iš TVF už žymiai mažesnes palūkanas. Tą sakiau ir 2009-aisias. Vyriausybės pagrindinė priežastis iš ten nesiskolinti - visuomenėje nepalankus TVF įvaizdis. O aš manau, kad politiškai vyriausybei kaip tik būtų naudingiau skolintis iš TVF - tada iš "karpytojo" tampi kovotoju prieš TVF "karpymus", iš skriaudėjo tampi gynėju. Tą parodė ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" premjeras vadovauja jau trečiai vyriausybei iš eilės. Bet gal dar prisideda atkaklus pasipriešinimas iš liberalų pusės, juk TVF pareikalautų progresinių pajamų, turto ir kitų išsivysčiusiose valstybėse įprastų mokesčių, o mūsų liberalai gali nurėžti pradinukų maitinimą, "vaikų pinigus", bedarbių pašalpas, švietimo ir socialines išlaidas, bet gulasi kryžiumi prieš visokius progresinius ir turto mokesčius. 2011.12.12 11:31, Marux rašė: > Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra skolintis > is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra > bereikalingi tarpininkai > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... > O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie > fondai. O jie skolingi indëlininkams, pensininkams, kitiems > apsidraudusiems, ðiaip investuotojams, þodþiu, þmonëms. Ir tada gali > iðkelti tà patá klausimà. "Tai kas tie þmonës? Valstybës ar virð > valstybiø?" > > O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ðaliø vyriausybiø veiksmus vienaip ar > kitaip irgi nulemia þmonës, gaunasi, kad þmonës skolinasi ið þmoniø, tik > per tarpininkà, panaðiai kaip ið bankø. Taigi, gaunasi ir kad valstybës > veikia kaip bankai - skolinasi ið bankø ir fondø, ir finansuoja > valstybiø reikmes, taigi, duoda kaþkuriems konkretiems þmonëms. Skolas > atidavinëja, ar greièiau tik jas refinansuoja ir moka palûkanas, > surinkdami ið tø paèiø valstybës þmoniø. Tik viena smulkmena - skolas > atiduoda nebûtinai tie patys þmonës, kurie gauna paskolintus pinigus. > Bet tai tas pats valstybës vykdomas perskirstymas. > > Kadangi skolos pastoviai didëja, tai tokio perskirstymo bûdu vieniems > duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat iðkeièia á prekes ir paslaugas, o > ið kitø ne atimami, o keièiami á skolos lapelius (obligacijas), kuriuos > kaupdami ðie jauèiasi turtingi ir uþtikrinti dël ateities. Kol > neprikaupia jø per daug... > > > > > 2011.12.09 09:50, Marux raðë: >> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos >> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su pliusu. >> Tai >> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >> >> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>> >>> "Remigijus" >>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>> >> >> > >