>> Bet dėl kompensacijos... Kadangi, kaip jau rašiau, netgi draudimą
>> kopijuoti asmeninėms reikmėms visiškai efektyviai kontroliuojant
>> absoliuti dauguma įsigijusiųjų vieną kopija nepirktų papildomų, tai
>> įstatymiškai leidus kopijuoti asmeninėms reikmėms autoriai nuostolių
>> nepatiria, vadinasi dėl to ir kompensuoti nėra ką.
>
> Autoriai nepatirtų *žalos* tik tada, jei nebūtų pažeidžiama/ribojama jų
> išimtinė teisė leisti kopijuoti arba ne.
> Teisiškai leidus kopijuoti _apribojama_ pripažįstama išimtinė autorių
> teisė ir už šį apribojimą jiems turi būti (ir yra) kompensuojama.


Na, maximos savininkai negali visiškai apsisaugoti nuo vagių. Tai gal 
pro pirštus žiūrėti į smulkias vagystes, o valstybei rinkti maisto ir 
kitų prekių mokestį, ir iš jo kompensuoti prekybos tinklams priklausomai 
nuo jų mažmeninės apyvartos? Tuo labiau, kad parduotuvių patiriamas 
nuostolis labai realus, o ne numanomas?

Gi šiuo metu parduotuvių savininkai lėšas, skirtas apsaugai nuo vagysčių 
ir nuostolius dėl jų kompensuoja brangindami parduodamą produkciją. Iš 
valstybės nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysčių, nei 
kompensacijų dėl jų. Kodėl negalėtų analogiškai rinkos sąlygomis veikti 
ir visa ta autorinė pramonė?



>> Bet pats principas apmokestinti žaliavas ir priemones dėl to, kad jų
>> pagalba gali sukurti copyright'ais ir patentais apsaugotus produktus man
>> atrodo iš principo ydingas ir nelogiškas, ir vykstant technologijų
>
> Apmokestinti priemones ir laikmenas, kurios ir praktiškai ir labiausiai
> tikėtinai sąlygoja (nes tam skirtos) asmeninį atgaminimą IR TIK ASMENINĮ
> ATGAMINIMĄ (nes pagal ETT argumentus Padawan byloje, negalima
> taikyti jo kitiems subjektams ir kitiems tikslams, įrenginiams) yra
> logiška ir visiškai ne ydinga. Galbūt ydinga yra paini ir nevienoda,
> praktika, tarifų apskaičiavimo mechanizmai ir kitos detalės. Kažkiek
> tolimai analogiškai būtų galima pasipiktinti baudžiamosios atsakomybės
> taikymu dėl šaltųjų ginklų apyvartos, apribojimų (o ten ir visokios
> geležtės, beisbolo lazdos ir t.t.; na ir kas dabar, kad aš nešuosi
> kažkokią geležtę ar sportinį inventorių, kurį tik galiu panaudoti
> negeriems tikslams?) ir kitiems draudžiamiesiems daiktams, medžiagoms.
> Įstatymas _tikslingai_ veikia/kerta ten, kur kyla problema ir didžiausia
> jos potencija.


Na, čia aš nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklų negalima lyginti 
su kopijavimo priemonėmis. Juk tavo paminėtos beisbolo lazdos, kaip ir 
virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami kažkokiu 
smurto mokesčiu.



>> Bet kokių daiktų ir kūrinių asmeninių kopijų draudimas ar tariamai dėl
>> to patirtų nuostolių išieškant juos iš bet ko kompensavimas - visiškas
>> absurdas. O galiausiai gal ir su masiškesniu kopijavimu ir platinimu
>
> Ne nuostolių. Pretenzijos į nuostolių kompensavimą (dėl neteisėtos
> komercinės veiklos, platinimo ir pan.) yra visiškai atskiras dalykas.
> Minėta kompensacija taikoma dėl autorių teisių apribojimo informacinės
> visuomenės labui, leidžiant asmeninį atgaminimą.


Tai kam tas kompensavimas jei nėra nuostolių? Jeigu žala ne materialinė, 
tai ir kompensacija turėtų būti ne materialinė.



>> Iš viso ta skaičiuojama žala dėl kopijavimo (kai nelegalių kopijų
>> skaičius padauginamas iš pelno, kurį gauna kompanija už vieną parduotą
>> kopiją) visiškai absurdiška ir nepaiso elementarių ekonomikos dėsnių.
>> Juk kievienas ekonomikos pradžiamokslis sako, kad prekės paklausa
>> priklauso nuo kainos, ir jai mažėjant linkusi didėti. Kai prekė
>> nemokama, jos paklausa neprognozuojamai didelė. Taigi, pilnai tikėtina
>> (sprendžiu pagal save ir beveik visus pažįstamus), kad visiškai
>> uždraudus piratavimą daugelis autorių ne ką tepraturtėtų, nes
>> neatsirastų labai daug naujų pirkėjų.
>
> Aš irgi manau, kad įvedus mirties bausmę už sandėliukų vagystes, tų
> vagysčių praktiškai nebeliktų...
> Tik tai niekaip nepanaikina pažeidimo retrospektyvos — jis įvyko ir jį
> padaręs padarei nuostolį. Pavogęs ir suvalgęs bandelę Maksimoje juk irgi
> gali pasakyti, kad jei absoliučiai būtų neįmanoma pavogti, tai tų
> bandelių pardavimai vis tiek neišaugtų (nes vagys jų tikrai nepirktų), o
> pavogtų bandelių savikaina (nors ją pavogus, apskaičiuojant nuostolį,
> juk pagrįstai reikalaujama sumokėti rinkos kainą, o ne jos savikainą...)
> juk nesudaro ir mažos dalies pelno...


Aš ne apie tai, ar vagis įstatymą pažeidė ar ne, ir kokią sumą galima 
išsireikalauti iš vagies. Aš apie tai, kad autorinių teisų savininkai 
supras, o galbūt ir supranta, kad dėl nekomercinio savo produktų 
platinimo realiai jie žymių nuostolių nepatiria. Bet jei galima gauti 
papildomo pelno prievartinių mokesčių pagalba ne iš savo produkcijos 
pirkėjų ar net vartotojų - kodėl gi jo nepasiėmus ir nepramušinėjus 
įstatymų, trimituojant apie tariamus didžiulius nuostolius?