RaR rašė: > >> Apie tokį mokestį (kompensavimą) ir būtų reali kalba, jei valstybė >> teisiškai leistų šiek tiek „pasivogti“. Na, maždaug — perki vieną >> bandelę, o dar vieną gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo >> neprieštarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir >> kt. teisės aktuose mirga marga „nuosavybė neliečiama“... > > Nuo lozungo "nuosavybė neliečiama" iki jo įgyvendinimo yra ilgas kelias. > Ir to lozungo įgyvendinimo niekas ant lėkštutės nepaduoda, paprastai > nuosavybės savininkas prisiima pagrindinę savo turto apsaugos naštą, Nuosavybės teisės (ir jų apsauga) ir savo turto savo apsauga nėra tie patys dalykai; nereikia jų plakti į vieną. Nuosavybės teises valstybės gina įstatymais (nepriklausomai, kaip Maksima lengvabūdiškai pati „nesisaugotų“ nuo vagysčių, pačios vagystės nuo to netaptų anei kiek labiau pateisinamos ar teisinė atsakomybė už jas anei kiek nesumažėtų) Tačiau, kita vertus, man atrodo gana natūralu, kad kai įstatymiškai apribojamos pačios nuosavybės teisės, atsiranda kompensavimo mechanizmai. Maksima juk gali uždrausti tau imti bandelę ir už ją nemokėti, nes tai yra neteisėta (be to, kad ir neteisinga). O IN atveju, teisiškai leidžiamas asmeninis atgaminimas (neleidžiama uždrausti) ir dar manoma, kad tai yra teisinga. > Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip būti pelningiems. Sugebantys > pastebėti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujovių iš interneto > plėtros laimi, nesugebantys - prašo vyriausybių paramos. Ką pasiūlytum tokiu atveju, jei būtų leidžiama vogti parduotuvėse? Sukti smegenis, kaip būti pelningiems? O autorius ir interneto plėtrą supriešinai visiškai nepelnytai. IN ir jos teisių apsauga tik aktualėja ir tai toli gražu ne tik autorių reikalas. Juk verslas negalėtų konkuruoti ir tiesiog veikti, jei nebūtų sąžiningo žaidimo, aiškių taisyklių, teisinio reglamentavimo dėl ženklų apsaugos, know-how, galų gale tų pačių patentų (nors su jais ir gerokai užsižaista; ypač software srityje). Štai Kiškis bene siūlo atsisakyti IN teisinės apsaugos ir siūlo naujus verslo modelius — kažką išradai ir jau turi pranašumą rinkoje, nes esi pirmas joje. Tai skamba absurdiškai, nes be IN apsaugos, bet koks nors kiek didesnis subjektas, pavogęs, nukopijavęs know-how/principus/technologiją, tiesiog prarytų tą pranašumą ir bet kokį kiek mažesnį subjektą, net neatsigręždamas. O autorystė, kaip tokia? Kam reikia saugoti autoriaus teises, jei būtų galima tiesiog leisti vogti (na, imti, plagijuoti...) ir perleisti svetimus kūrinius, kaip savo? > O dėl asmeninio kopijavimo teisių - tai nei aš, nei kuris nors > pažįstamas jų neprašė, jokios naudos iš to mes neturime, todėl pinigų Tai, kaip suprantu, galėtum atsisakyti tokios teisės ir, nenorėdamas pažeisti įstatymų (kurie gintų autorių teisę neleisti tau be atlygio pasidaryti asmeninės kopijos) pirktum kelis egzempliorius to pačio kūrinio? Aš irgi neprašiau didesnių mokesčių, tačiau jie yra. > neabejotinu gėriu visuomenei. Jeigu nori daugiau uždirbti - tegul suka > galvas kaip pasiimti pinigus iš tų, kuriems tos jų produkcijos reikia. > Kaip ir kiekvienas gamintojas, paslaugų tiekėjas ar verslininkas. Tie, kuriems jų produkcijos reikia — vagia (ima ir nelegaliai naudojasi, bet neperka, nesumoka). Labai ženkli dalis. O pats bene siūlai atsisakyti ir tos esamos skylėtos teisinės apsaugos, skirtos tas vagystes nors kiek pristabdyti? Kiekvienas gamintojas, paslaugų tiekėjas ar verslininkas turi pagrįstus teisėtus lūkesčius dėl to, kad iš jo nebus vagiama, dėl reglamentuotų žaidimo taisyklių. > ne taip seniai tų vaizdo ir garso įrašymo technologijų iš viso nebuvo, > visi tie dainorėliai ir artistai su režisieriais važinėdavo po miestus > ir kaimus ir rinkdavosi pinigus iš betarpiškų žiūrovų. Atsirado vaizdo Kažkodėl nepelnytai susiaurini viską tik iki dainorėlių ir artistų. Autorius yra ir architektas, programuotojas, projektuotojas, mokslininkas, rašytojas ir sąrašą dar galima tęsti ilgai... Muzikinė/pramoginė industrija gal tik akivaizdžiausiai matoma dalis. Visos pasaulinės muzikinės rinkos retail'inė vertė tėra ~18-19 milijardų $; vargiai paaiškinamas/pakankamas pagrindas prasimušti tokiam nesvietiškam žydomasoniniam lobizmui į daugumos valstybių įstatymus... http://en.wikipedia.org/wiki/Global_music_industry_market_share_data (gal ir tikrai teisus Karbauskis, matydamas ir manydamas, kad ACTA inicijavo ir remia Monsanto...) > Na tai jau rašiau - man ta paslauga nereikalinga, aš ja nesinaudoju, tad > ir mokėti neturiu už ką. Be to, kaip jau rašiau, visiškai neįtikėtina, Aš irgi neperku kontrabandinių prekių, nedalyvauju šešėlinėje ekonomikoje (ar bent jau dalyvauju gerokai mažesnėje dalyje, nei kiti), tačiau negaliu turėti dėl to individualių mokestinių lengvatų. Individualiu priėjimu tai iš principo ne(iš)sprendžiama. > kad autoriai dėl asmeninio atgaminimo netenka nors kiek žymesnės pajamų > dalies (apie kažkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbėti net > liežuvis neapsiverčia). Kažkur viena akim skaičiau, kad surinktus ~2,5 milijono per metus to mokesčio, padalinus visiems, kam priklauso, gaunasi apie po ~50 Lt. Ir išties negali to vadinti pajamomis... Tai kur problema? >> Apie tikruosius ir didžiulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja >> tikrai ne veltui. Tik tai nesusiję su šiuo tuščiųjų laikmenų mokesčiu. > > > Jau samprotavau apie tai. Susirinkti iš klientų pinigus yra visų pirma > pardavėjo rūpestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybė susitaikyti > su mažesnėmis pajamomis arba visai pasitraukti iš rinkos. Pasaulis dėl Rinkoje neturi būti masiškai vagiama. Tik tada galima kalbėti apie rinką.