>> džinsų ar kompaktinio disko pasisavinimas yra vagystė. Tuo tarpu disko
>> turinio nusikopijavimas ar džinsų, identiškų Levy's pasisiuvimas yra ne
>> vagystė, nes savo sukurtą produktą savininkas tebeturi. Jei vagystės
>
> Daiktų kopijavimas/klastotės ir/ar plagijavimas jau pažeidžiant kitas
> IN, yra atskiras dalykas. Gali pagal pavyzdį pasisiūti (nusikopijuoti)
> džinsus, tačiau negalėsi jų pardavinėti, kaip „{A}Levy's“ ir turbūt
> negalėsi be gręsiančių pasekmių jų pardavinėti savo vardu, jei
> originalas turi tam tikrus patentus, prekės ženklus. Kaip matai, ir šiuo
> materialiuoju atveju, saugoma savininko/pardavėjo teisė gauti pajamas už
> savo, originalią produkciją ir pripažįstama žala dėl tų pajamų netekimo,
> jei daiktai klastojami, pažeidžiami patentai.
> Kita vertus, kūrinių čia gretinti visiškai nesigauna, nes taip gretinant
> aš turiu tau pasiūlyti pasidaryti/sukurti Microsoft Office kopiją (t.y.
> pasidaryti pačiam, o ne be teisės paimti jų kopiją ir laikyti ją sava).


Tai va - skaitmeninė produkcija ir yra viena iš IN formų, net pats apie 
ją rašydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autorinių teisių 
gynėjai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina 
materialiai produkcijai (kopijavimas = vagystė), o kitais atvejais ją 
išskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialų daiktą).

Aš manau, kad skaitemeninė IN niekuo iš esmės nesiskiria nuo kitų IN 
formų - juk tai žinios, informacija, kurią galima kopijuoti ir 
plagijuoti, todėl pilnai gali gyvuoti kitas IN formas 
reglamentuojančioje teisinėje bazėje.



>> Ne, tai reiškia ir tiesioginius nuostolius. Galų gale jei bulkutės
>> neparduosi, gali ją pats suvalgyti ar sušerti kiaulėms. IN papildomos
>> kopijos pasidarymas jos iš tavęs neatima, tu pats beveik be išlaidų gali
>> pasidaryti daugybę kopijų, bet jų niekam nepanaudosi.
>
> Kaip ir IN atveju. Tiesioginiai nuostoliai yra tada, kai kiekviena
> nerealizuota (nes pavogta, t.y. panaudota be teisės tą daryti,
> nepagrįstai nesumokėjus) kopija, neatsveria savikainos porcijos. Kūrėjas
> negauna jam visiškai teisėtai ir pagrįstai priklausančių pajamų ir jomis
> negali kompensuoti savikainos. Šis faktas ir tų pajamų netekimai yra jo
> tiesioginiai nuostoliai.


Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne kartą.



>> Kodėl vargiai. Praktiškai visus įstatymus kažkas "pramuša" (inicijuoja,
>
> Todėl, kad mano požiūriu — nepakankamai galinga/didelė savo apyvarta
> tokiai grandiozinei įtakai ir lobizmui.


Žinai kiek yra visokių įstatymų, reglamentuojančių įvairiausius dalykus? 
Kartais atrodo ir mažos bei neturtingos grupės pramuša sau naudingus 
įstatymos.

O čia šou biznis! Ir softo verslo įtaka tikrai didžiulė ir koncentruota 
- daugybė softo ir pramogų kompanijų įeina į didžiausių pasaulio 
kompanijų šimtukus. Ir daugumą jų akcijų, skirtingai nei senų pramonės 
korporacijų, valdo vienas - keli žmonės. Žiūrėk, net nelabai 
apsiplunksnavęs Zukerberg'as kviečiamas į 10 ar 20 įtakingiausių 
varslininkų pasitarimus pas Obama. Ir į juos paprastai dar būdavo 
kviečiami Google, Apple, Oracle, Microsoft, Amazon savininkai.



> Apie tai jau pasamprotavau :-)
> Kartojuosi: visiškai nepriklausomai nuo to, kaip bus, kai bus
> išnaikintas piratavimas, nuostoliai patiriami jau nūnai, faktiškai,
> vykstant nelegaliam naudojimui. Kaip ir bandelių atveju, galima
> svarstyti, kad jei iš manęs pavagiama 10% bandelių, tai padidinus
> apsaugą, aš visiškai nebūtinai tuos 10% parduosiu. Tačiau nuostolius
> aš patiriu jau dabar, netekdamas tų 10%.
> Gal dar kiek šviežesnė mintis būtų ta, kad iš tikrųjų yra problema
> įvertinant piratavimo nuostolių mastą, kalbant apie piratavimo reiškinį,
> kaip tokį (nes sugriežtinus apsaugas, jis neabejotinai susitrauktų, nors
> ekonominė nauda tikrai nebūtų tik keletas procentų...), tačiau
> individualiai/konkrečiais atvejais, kai kiekvienas pardavėjas gali
> trūktelėti konkrečius vagis už jų konkrečias vagystes (neteisėtą kopijų
> panaudojimą), jo nuostoliai atsiremia tik į esamus nelegalaus
> panaudojimo atvejus ir visiškai pagrįsta, realu tikėtis nuostolių
> kompensavimo pagal faktinį vagysčių mastą.


Vėlgi, kodėl nuostolius dėl vagysčių turi kompensuoti kažkas kitas? 
Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas 
produkcijos kainą, jei nesugeba pagauti ir išieškoti iš vagių.



>> Dėl to, kad apskritai reikia ginti, tam, kad privatus verslas galėtų
>> investuoti į tyrimus - palaikau. Bet tam pagrinde tarnauja patentų
>> sistema, nors ir netobula, kuri atskleidžia išradimus visiems, leidžia
>> jais naudotis, tik nustatytą laiką (~20 metų) neleidžia iš jų pelnytis.
>
> Pabandyk parašyti paprastą kompiuterių programą, nepažeisdamas aibės
> nesugaudomų patentų. Tai — neįmanoma ir visiškai netikslinga (siekti
> tuos patentus išsiaiškinti).
> Šioje srityje, kai jau iš esmės patentuojami principai/idėjos, tikrai
> reikia daug ką keisti.


Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugriežtinti kriterijus ką 
galima patentuoti. Be to visų nereikia apeiti - sumoki licenzinį mokestį 
ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visų detalių pats negamini - nusiperki 
ir naudoji. Galima būtų tiesiog datavus interfeisų ar algoritmų kodų 
blokus įsigyti, nereikėtų visko iš naujo kurti.