Tai kad čia viskas aišku. Mūsų diskusijos esmė buvo ne ar moralu ir teisėta kopijuoti be autoriaus leidimo, o ar visada ir kiek nuostolių toks kopijavimas padaro autoriui. 2012.03.04 16:57, amenox rašė: > Nesekiau ten tų didelių jūsų diskusijų su Laimiu, man įdomu tavo > nuomonė. Kopijavimas kaip autorius neprieštarauja ir kopijavimas kai > autorius draudžia. Tas pats ar ne? Mano nuomone pirmu atveju viskas > legalu, antru ne (ok, pavadinkim tai vagyste). Logiška gi. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jiv3pa$bou$1@trimpas.omnitel.net... >> Pagal Laimį identiškas viso turinio nukopijavimas yra ne kopijavimas o >> vagystė. Tiesiog pasek diskusiją aukščiau. >> >> >> >> >> >> 2012.03.04 08:25, amenox rašė: >>> Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj >>> spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors ne taip? >>> Man pvz. įdomu kai kažkas draudžia daryti savo produkto kopiją, bet >>> kopija visvien daroma, kaip tai pavadint? Nelegalus kopijavimas? >>> Dalijinimasis? Reklama? Švietimas? Labdara? Tu pasakyk. >>> >>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jittnr$i2v$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu >>>> tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra >>>> vagystės. >>>> >>>> >>>> >>>> 2012.03.03 19:29, amenox rašė: >>>>> Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik tam, >>>>> kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime kopija >>>>> pasinaudojama pagal paskirtį. >>>>> >>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>> news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >>>>>> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >>>>>> Laimis paaiškino: >>>>>> >>>>>> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >>>>>> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>> veiklos >>>>>> rezultatui). ...." >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>>>>>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti >>>>>>> kopijas. >>>>>>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>>>>>> >>>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>> >>>>>>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų >>>>>>>> daiktų >>>>>>>> laikymą. >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>>>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, >>>>>>>>> juk kai >>>>>>>>> mentai >>>>>>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>>>>>> mashinoj tik >>>>>>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>>>>>> >>>>>>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>>> RaR rase: >>>>>>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net >>>>>>>>>>> pats >>>>>>>>>>> apie >>>>>>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>>>>>>> teisiu >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>>>>>> atvejais ja >>>>>>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>>>> materialiu >>>>>>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>>>>>> veiklos >>>>>>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk >>>>>>>>>> programa >>>>>>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir >>>>>>>>>> sanaudos, >>>>>>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu >>>>>>>>>> IN be >>>>>>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo >>>>>>>>>> stalciuje ir >>>>>>>>>> jos >>>>>>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>>>>>> konkreciu IN >>>>>>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> So am i. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>>>>>> koncentruota >>>>>>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>>>>>> mokesciu? >>>>>>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>>>>>> retail'ine >>>>>>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal >>>>>>>>>> 60-80 >>>>>>>>>> mlrd. >>>>>>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>>>>>> visuotini, >>>>>>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose >>>>>>>>>> valstybese >>>>>>>>>> (ne >>>>>>>>>> Europoje). >>>>>>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>>>>>>> pajamu >>>>>>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>>>>>> nemenka siu >>>>>>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne >>>>>>>>>> visas >>>>>>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>>>>>>> offtopic'as. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas >>>>>>>>>>> kitas? >>>>>>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>>>>>> keldamas >>>>>>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>>>>>> kartotis, kaip >>>>>>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis >>>>>>>>>> ir tuo >>>>>>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>>>>>> neabejotinai yra >>>>>>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>>>>>> kriterijus ka >>>>>>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>>>>>>>> mokesti >>>>>>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>>>>>> nusiperki >>>>>>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu >>>>>>>>>>> kodu >>>>>>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>>>>>> nera ir >>>>>>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>>>>>>>> kad ji >>>>>>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, >>>>>>>>>> panaudojant >>>>>>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo >>>>>>>>>> isdestymas, >>>>>>>>>> pele >>>>>>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>>>>>> bjauriau, kad >>>>>>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is >>>>>>>>>> esmes >>>>>>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir >>>>>>>>>> guli, >>>>>>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>>>>>> >>>>>>>>>