Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik tam, kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime kopija pasinaudojama pagal paskirtį. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... > Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba ėjo > būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. Laimis > paaiškino: > > "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir materialiu > prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir > medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos > rezultatui). ...." > > > > 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti kopijas. >> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>> >>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų >>> laikymą. >>> >>> >>> >>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai >>>> mentai >>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>> mashinoj tik >>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>> >>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> RaR rase: >>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats >>>>>> apie >>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>> teisiu >>>>> >>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>> >>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais atvejais ja >>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>> >>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>> materialiu >>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos >>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be >>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir jos >>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>> konkreciu IN >>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>> >>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>> >>>>> So am i. >>>>> >>>>> >>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>> koncentruota >>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>>> >>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu mokesciu? >>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>> retail'ine >>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal >>>>> 60-80 >>>>> mlrd. >>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>> visuotini, >>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese >>>>> (ne >>>>> Europoje). >>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>> pajamu >>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>> nemenka siu >>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas >>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>> offtopic'as. >>>>> >>>>> >>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas? >>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>> keldamas >>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>> >>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>> kartotis, kaip >>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis ir >>>>> tuo >>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>> neabejotinai yra >>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>> >>>>> >>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>> kriterijus ka >>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>>> mokesti >>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>> nusiperki >>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu >>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>> >>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai nera ir >>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>>> kad ji >>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant >>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, >>>>> pele >>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>> bjauriau, kad >>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes >>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir guli, >>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>> >>>>