Jokio profesionalaus softo lietuvinti nereikia iš principo. Net lietuviškų instrukcijų nereikia. Tokį softą naudoja tik profesionalai, o jie nepasitiki kreivarankiais/kreivagalviais vertėjais, o ir su softu vistiek susipažįsta anglų kalboje. Mes per maža tauta, kad mums apsimokėtų versti kažką daugiau nei Win ir Office (nors pvz. kontoroj kur dirbu yra reikalavimas - jokio leituviško softo, tik angliškas, dzin kad brangiau, ale bent suprantamas, negi aš daba aiškinsiuos ką reiškia tinkinti ?). "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message news:jin94o$spm$1@trimpas.omnitel.net... > windowsai labai placiai naudojamas ir net legaliai daug jo parduodama > > paimk koki nors softa inzinieriams projektuotojams, vargu ar ka rasi. > > "Sveikas" <sveisvei@centras.lt> wrote in message > news:jin8ri$sd1$1@trimpas.omnitel.net... >>- netiesa, windowsai labiausiai pirataujamas produktas, ms netgi ismoko >>piratus nemokamai isnaudoti savo produkto efektyviai reklamai!!! >> >> p.s. >> o perkamumas visada proporcingas pragyvenimo lygiui padaugintam is >> gyventoju skaiciaus... >> >> "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message >> news:jin8l8$s4r$1@trimpas.omnitel.net... >>> geras "verslas" na paprastai verslas i tokia rinka kur didelis >>> piratavimas >>> nekisha kojos, kaip manai kodel mazai programu yra sulietuvintos ir t.t. >>> paprasciausiai neapsimoka visi dirba tiems kurie perka, o perka >>> dazniausiai >>> ten kur mazas piratavimo lygis. >>> >>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jilru8$r6l$1@trimpas.omnitel.net... >>>> >>>>> Apie toki mokesti (kompensavima) ir butu reali kalba, jei valstybe >>>>> teisiskai leistu siek tiek "pasivogti". Na, mazdaug - perki viena >>>>> bandele, o dar viena gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo >>>>> nepriestarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir >>>>> kt. teises aktuose mirga marga "nuosavybe nelieciama"... >>>> >>>> Nuo lozungo "nuosavybe nelieciama" iki jo igyvendinimo yra ilgas kelias. >>>> Ir to lozungo igyvendinimo niekas ant lekstutes nepaduoda, paprastai >>>> nuosavybes savininkas prisiima pagrindine savo turto apsaugos nasta, >>>> valstybe tik suteikia teisine baze ir padeda ja ginti. Jeigu Maxima >>>> esamoje istatymineje bazeje nesugeba tinkamai apsaugoti savo turto, tai >>>> dar nereiskia kad ji turi teise pasiimti kompensacija is visai joje >>>> nesilankanciu zmoniu, kad turi teise zeminti mano oruma liepdama >>>> apsipirkineti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos persviesdama >>>> mane >>>> rentgeno aparatu. >>>> >>>> Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamu salygu ir buti >>>> pelningas. Valdzios pagalbos prasosi tie, kurie nesugeba dirbti >>>> pelningai >>>> esamomis salygomis, arba tie, kurie del godumo nori atsiriekti ir ta >>>> rinkos dali, is kurios nesugeba patys uzdirbti. >>>> >>>> >>>> >>>>>> Gi siuo metu parduotuviu savininkai lesas, skirtas apsaugai nuo >>>>>> vagysciu >>>>>> ir nuostolius del ju kompensuoja brangindami parduodama produkcija. Is >>>>>> valstybes nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysciu, nei >>>>>> kompensaciju del ju. Kodel negaletu analogiskai rinkos salygomis >>>>>> veikti >>>>>> ir visa ta autorine pramone? >>>>> >>>>> Analogiskai vyksta ir IN atveju (investuojama ir i apsaugas, platinimo >>>>> strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kastai kompensuojami >>>>> atitinkamai branginant produkcija. Bet tai galioja tik nuostoliams del >>>>> vagysciu, o ne nuosavybes teisiu apribojimams, kuriuos iveda pacios >>>>> valstybes, kartu pripazindamos ir gindamos tas nuosavybes teises. >>>> >>>> >>>> Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip buti pelningiems. Sugebantys >>>> pastebeti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujoviu is interneto >>>> pletros laimi, nesugebantys - praso vyriausybiu paramos. >>>> >>>> O del asmeninio kopijavimo teisiu - tai nei as, nei kuris nors >>>> pazistamas >>>> ju neprase, jokios naudos is to mes neturime, todel pinigu srautas juda >>>> tik viena kryptimi - is mano kisenes i lietuvisku dainoreliu ir ju >>>> teisiu >>>> gyneju kisenes, kuriu muzikos mes nesiklausome, apie daugeli is ju >>>> nesame >>>> girdeje ir tos ju kurybos nelaikome kazkokiu neabejotinu geriu >>>> visuomenei. >>>> Jeigu nori daugiau uzdirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus is >>>> tu, kuriems tos ju produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, >>>> paslaugu tiekejas ar verslininkas. >>>> >>>> >>>> >>>>>> Na, cia as nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklu negalima >>>>>> lyginti >>>>>> su kopijavimo priemonemis. Juk tavo paminetos beisbolo lazdos, kaip ir >>>>>> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami >>>>>> kazkokiu >>>>>> smurto mokesciu. >>>>> >>>>> Tai buvo gal ir ne visai vykes pavyzdys, tolima analogija, kad >>>>> istatymas >>>>> taikomas, kai/kur kyla problema. Ivairus apribojimai taikomi/galioja >>>>> net >>>>> jei pazeidimas nera daromas, o tik gali buti daromas. >>>> >>>> >>>> Kad problemos kaipo tokios ir nera. Viso labo kazkuriai verslo sakai >>>> gresia pavojus uzdirbti maziau pinigu. Bet pasaulis ir technologijos >>>> pastoviai keiciasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iskyla kitos. Dar >>>> ne taip seniai tu vaizdo ir garso irasymo technologiju is viso nebuvo, >>>> visi tie dainoreliai ir artistai su rezisieriais vazinedavo po miestus >>>> ir >>>> kaimus ir rinkdavosi pinigus is betarpisku ziurovu. Atsirado vaizdo >>>> irasymo ir atgaminimo technologijos ir prasidejo visu tu autoriu aukso >>>> amzius - irasai karta kurini ir imi is visu mokesti nieko neveikdamas, >>>> susirenki milijonus ir net milijardus. >>>> >>>> Bet tu paciu technologiju tolesne pletra, kurios sukrove autoriams >>>> turtus >>>> ir atnese slove, pradejo ir kelti pavoju. Is pradziu atsirado >>>> magnetofonai >>>> ir kasetes. Ploksteliu gamintojai ir autoriai is karto pradejo kovoti >>>> pries sia technologiju pazanga, ir, aisku, nepavykus sustabdyti >>>> technologiju pazangos, bet jau Vokietijoje nauju technologiju gamintojus >>>> valdzia uzdejo reketo mokesciais. Dabar pavoju kelia kompiuterines >>>> laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi pradedama uzdeti reketo >>>> mokesciais. >>>> >>>> Bet juk pasaulio keitimosi ir technologiju pletros nesustabdysi - kam >>>> lemta nunykti tas nunyks, kam iskilti - iskils. Bet kuriuo atveju >>>> visokie >>>> dainoreliai ir aktoriai turi galimybe uzsidirbti tradiciniu budu - >>>> koncertuodami. O savo irasus jie platina tik vienu tikslu - nori >>>> uzdirbti, >>>> ir labai nemazus pinigus, neideje tam papildomo darbo, neatlikdami kas >>>> karta savo kurinio. Ir niekas jiems to nedraudzia, jei sugeba - prasom. >>>> Bet jei nesugeba, nera ko prasyti valdzios prievarta is zmoniu >>>> ismusineti >>>> pinigus, o ypac is treciuju asmenu. >>>> >>>> >>>> >>>>>> Tai kam tas kompensavimas jei nera nuostoliu? Jeigu zala ne >>>>>> materialine, >>>>>> tai ir kompensacija turetu buti ne materialine. >>>>> >>>>> Zala autoriu teisems daro valstybes isimtis (teiseta) leisti asmenini >>>>> atgaminima. >>>>> Ir uz tai, pagal jau mineta direktyva, turi buti kompensuojama. >>>>> Kompensavimas, savo ruoztu, susijes su tu kuriniu panaudojimu >>>>> (asmeniniu >>>>> atgaminimu be autoriaus zinios ir sutikimo, jam uz tai nesumokant) ir >>>>> visiskai logiskai yra materialus ir turi buti susietas su to atgaminimo >>>>> mastais. >>>>> Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro del _neteiseto_ kuriniu >>>>> isigijimo, panaudojimo. >>>> >>>> >>>> Na tai jau rasiau - man ta paslauga nereikalinga, as ja nesinaudoju, tad >>>> ir moketi neturiu uz ka. Be to, kaip jau rasiau, visiskai neitiketina, >>>> kad >>>> autoriai del asmeninio atgaminimo netenka nors kiek zymesnes pajamu >>>> dalies >>>> (apie kazkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbeti net liezuvis >>>> neapsivercia). >>>> >>>> >>>> >>>>>> As ne apie tai, ar vagis istatyma pazeide ar ne, ir kokia suma galima >>>>>> issireikalauti is vagies. As apie tai, kad autoriniu teisu savininkai >>>>>> supras, o galbut ir supranta, kad del nekomercinio savo produktu >>>>>> platinimo realiai jie zymiu nuostoliu nepatiria. Bet jei galima gauti >>>>> >>>>> Kas nekomerciskai platina ir ar tai yra teiseta? >>>> >>>> >>>> Tai yra neteiseta pagal dabartinius istatymus. Bet kiek realaus >>>> nuostolio >>>> del to patiria autoriai yra labai sunku ivertinti, nes visiskai neaisku >>>> kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties mokamo daikto >>>> paklausa. Reikia labai gerai ivertinti ar valstybes deka autoriams >>>> papildomai surinktos lesos yra didesnis geris visuomenei uz toms lesoms >>>> surinkti skirtus administracinius kastus, ivairius zmogaus laisviu ir >>>> technologiju pletros ribojimus ir pan. >>>> >>>> >>>> >>>>>> istatymu, trimituojant apie tariamus didziulius nuostolius? >>>>> >>>>> Apie tikruosius ir didziulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja >>>>> tikrai ne veltui. Tik tai nesusije su siuo tusciuju laikmenu mokesciu. >>>> >>>> >>>> Jau samprotavau apie tai. Susirinkti is klientu pinigus yra visu pirma >>>> pardavejo rupestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybe susitaikyti >>>> su >>>> mazesnemis pajamomis arba visai pasitraukti is rinkos. Pasaulis del to >>>> nesugrius. Aisku, daug lengviau tuos papildomus pinigus pasiimti >>>> valstybes >>>> prievartos masinos pagalba. Bet jei valstybe prades mokesciais surinktus >>>> pinigus dalinti visoms verslo sritims, taip nueisime iki >>>> komandines-planines ekonomikos, o verslininko, gamintojo ar paslaugu >>>> teikejo uzdarbi lems ne jo sugebejimas pinigus pasiimti is pirkejo jam >>>> kazka pasiulius mainas, o sugebejimas palenkti i savo puse valdzios >>>> atstova. >>>> >>>> >>>> >>> >>> > >