RaR rašė:
> Tai va - skaitmeninė produkcija ir yra viena iš IN formų, net pats apie
> ją rašydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autorinių teisių

Taip, bet kuo čia dėtas tavo pavyzdys su džinsų kopijavimu?

> gynėjai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina
> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagystė), o kitais atvejais ją
> išskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialų daiktą).

Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pačia apimtimi, kaip ir 
materialių prekių atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu 
ir medžiagomis, o ne skaitmeninės kopijos priskyrimas sau (savo veiklos 
rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filmą, sukurk programą 
kopijuodamas ir nebūsi tiesmukiškai apvagintas. Darbas ir sąnaudos, 
nuosavybė bus tavo, net jei tu ją susikūrei pasinaudodamas kitų IN be 
leidimo ir mokesčio. Kol ji gulės tavo darbinio stalo stalčiuje ir jos 
komerciškai nepardavinėsi, nesulauksi jokių ieškinių. Net ir 
pardavinėdamas sulauksi ieškinių, persekiojimo dėl pažeistų konkrečių IN 
aspektų vertės, o ne viso originalaus IN produkto vertės.

> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne kartą.

So am i.


> O čia šou biznis! Ir softo verslo įtaka tikrai didžiulė ir koncentruota
> - daugybė softo ir pramogų kompanijų įeina į didžiausių pasaulio

Taip, bet kuo čia soft'o lobizmas siejasi su tuščių laikmenų mokesčiu?
Pateikiau pavyzdį (skaičius), kad muzikinės rinkos pasaulinė retail'inė 
vertė tėra iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualinė siektų gal 60-80 
mlrd.
Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti tokį visuotinį, 
lobizmą, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybėse (ne 
Europoje).
Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja  mažai pajamų 
palyginus su šios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad nemenką 
šių kompensacijų dalį tenka išmokėti autoriams (t.y. toli gražu ne visas 
„uždarbis“ atitenka taukuotoms industrijos šiškoms). Bet tai jau 
offtopic'as.


> Vėlgi, kodėl nuostolius dėl vagysčių turi kompensuoti kažkas kitas?
> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas
> produkcijos kainą, jei nesugeba pagauti ir išieškoti iš vagių.

Kodėl kažkas kitas? Jei pats vis kaip užstrigusi plokštelė apie 
kompensavimą (laikmenų mokestį), tai, jau nebematau prasmės kartotis, 
kaip užstrigusiai plokštelei, kad tai visiškai nesusiję su vagystėmis ir 
tuo labiau soft'o. Liksime prie savo nuomonių.
O dėl vagysčių ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina neabejotinai 
yra aukštesnė, nei galėtų būti.


> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugriežtinti kriterijus ką
> galima patentuoti. Be to visų nereikia apeiti - sumoki licenzinį mokestį
> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visų detalių pats negamini - nusiperki
> ir naudoji. Galima būtų tiesiog datavus interfeisų ar algoritmų kodų
> blokus įsigyti, nereikėtų visko iš naujo kurti.

Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziškai nėra ir 
negalėtų būti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keletą tiekėjų, kad jį 
būtų įmanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvų GUI, panaudojant 
tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo išdėstymas, pelė 
ir kt., beveik neabejotinai užsirausi ant aibės patentų. Dar bjauriau, 
kad jie lyg ir egzistuoja, tačiau jais dauguma smulkiųjų ir kt. iš esmės 
nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiškai neveikia, bet lyg ir guli, 
potencialiai grasina, stabdo progresą)
http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent