Skaitmeninio turinio atveju nelegalus kopijavimas, kai jis nesukelia žalos autoriui (kopijuotojas vis vien neketino produkto pirkti), dažnai nei naudingas autoriui - didėja jo produkto žinomumas, auginami potencialūs nauji pirkėjai... On 2012.03.04 20:54, amenox wrote: > Iš moralinės pusės tai net nežinau kokia gali būti diskusija. :) > Nuostoliai beje irgi ne vien pinigais matuojami. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jj0as6$8qc$1@trimpas.omnitel.net... >> Tai kad čia viskas aišku. Mūsų diskusijos esmė buvo ne ar moralu ir >> teisėta kopijuoti be autoriaus leidimo, o ar visada ir kiek nuostolių >> toks kopijavimas padaro autoriui. >> >> >> >> >> 2012.03.04 16:57, amenox rašė: >>> Nesekiau ten tų didelių jūsų diskusijų su Laimiu, man įdomu tavo >>> nuomonė. Kopijavimas kaip autorius neprieštarauja ir kopijavimas kai >>> autorius draudžia. Tas pats ar ne? Mano nuomone pirmu atveju viskas >>> legalu, antru ne (ok, pavadinkim tai vagyste). Logiška gi. >>> >>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jiv3pa$bou$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Pagal Laimį identiškas viso turinio nukopijavimas yra ne kopijavimas o >>>> vagystė. Tiesiog pasek diskusiją aukščiau. >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2012.03.04 08:25, amenox rašė: >>>>> Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj >>>>> spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors ne taip? >>>>> Man pvz. įdomu kai kažkas draudžia daryti savo produkto kopiją, bet >>>>> kopija visvien daroma, kaip tai pavadint? Nelegalus kopijavimas? >>>>> Dalijinimasis? Reklama? Švietimas? Labdara? Tu pasakyk. >>>>> >>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>> news:jittnr$i2v$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu >>>>>> tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra >>>>>> vagystės. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> 2012.03.03 19:29, amenox rašė: >>>>>>> Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik >>>>>>> tam, >>>>>>> kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime >>>>>>> kopija >>>>>>> pasinaudojama pagal paskirtį. >>>>>>> >>>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>>> news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >>>>>>>> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >>>>>>>> Laimis paaiškino: >>>>>>>> >>>>>>>> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >>>>>>>> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau >>>>>>>> (savo >>>>>>>> veiklos >>>>>>>> rezultatui). ...." >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>>>>>>>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti >>>>>>>>> kopijas. >>>>>>>>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>>>>>>>> >>>>>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>>>>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų >>>>>>>>>> daiktų >>>>>>>>>> laikymą. >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>>>>>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, >>>>>>>>>>> juk kai >>>>>>>>>>> mentai >>>>>>>>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>>>>>>>> mashinoj tik >>>>>>>>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>>>>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>>>>> RaR rase: >>>>>>>>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net >>>>>>>>>>>>> pats >>>>>>>>>>>>> apie >>>>>>>>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad >>>>>>>>>>>>> autoriniu >>>>>>>>>>>>> teisiu >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>>>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>>>>>>>> atvejais ja >>>>>>>>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu >>>>>>>>>>>>> daikta). >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>>>>>> materialiu >>>>>>>>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>>>>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>>>>>>>> veiklos >>>>>>>>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk >>>>>>>>>>>> programa >>>>>>>>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir >>>>>>>>>>>> sanaudos, >>>>>>>>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu >>>>>>>>>>>> IN be >>>>>>>>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo >>>>>>>>>>>> stalciuje ir >>>>>>>>>>>> jos >>>>>>>>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>>>>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>>>>>>>> konkreciu IN >>>>>>>>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> So am i. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>>>>>>>> koncentruota >>>>>>>>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu >>>>>>>>>>>>> pasaulio >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>>>>>>>> mokesciu? >>>>>>>>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>>>>>>>> retail'ine >>>>>>>>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine >>>>>>>>>>>> siektu gal >>>>>>>>>>>> 60-80 >>>>>>>>>>>> mlrd. >>>>>>>>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>>>>>>>> visuotini, >>>>>>>>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose >>>>>>>>>>>> valstybese >>>>>>>>>>>> (ne >>>>>>>>>>>> Europoje). >>>>>>>>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja >>>>>>>>>>>> mazai >>>>>>>>>>>> pajamu >>>>>>>>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>>>>>>>> nemenka siu >>>>>>>>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne >>>>>>>>>>>> visas >>>>>>>>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai >>>>>>>>>>>> jau >>>>>>>>>>>> offtopic'as. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas >>>>>>>>>>>>> kitas? >>>>>>>>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>>>>>>>> keldamas >>>>>>>>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>>>>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>>>>>>>> kartotis, kaip >>>>>>>>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su >>>>>>>>>>>> vagystemis >>>>>>>>>>>> ir tuo >>>>>>>>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>>>>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>>>>>>>> neabejotinai yra >>>>>>>>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>>>>>>>> kriterijus ka >>>>>>>>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki >>>>>>>>>>>>> licenzini >>>>>>>>>>>>> mokesti >>>>>>>>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>>>>>>>> nusiperki >>>>>>>>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar >>>>>>>>>>>>> algoritmu >>>>>>>>>>>>> kodu >>>>>>>>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>>>>>>>> nera ir >>>>>>>>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta >>>>>>>>>>>> tiekeju, >>>>>>>>>>>> kad ji >>>>>>>>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, >>>>>>>>>>>> panaudojant >>>>>>>>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo >>>>>>>>>>>> isdestymas, >>>>>>>>>>>> pele >>>>>>>>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>>>>>>>> bjauriau, kad >>>>>>>>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is >>>>>>>>>>>> esmes >>>>>>>>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet >>>>>>>>>>>> lyg ir >>>>>>>>>>>> guli, >>>>>>>>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>>>>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>