Tai aišku. 1. Kopijuojant softą/filmus, vienos kopijos sąnaudos artėja į nulį, kada kopijų skaičius artėja į begalybę. Bent jau kai kopija ne atskiros laikmenos (CD) pavidale, o tarkim pasklidusi torrentuose. 2. Spausdinant knygą, vienos kopijos sąnaudos artėja prie labai apibrėžto dydžio, kuris niekada nebus nulis (popierius, dažai, spaustuvės darbo laikas, elektros energija, darbininkų algos ir t.t.). Jei bandysit pritempti, kad 1==2, tai gausis kaip tam anekdote - "Po kiek bulvės?" - "Na, kuo daugiau imsit, tuo bus pigesnės" - "Tai gerai, anava fūra stovi, tai kraukit į ją, kol taps visai po nemokamai" :) Ir dar, pirmu atveju veiksmas tiek paprastas, kad jį gali atlikti iš esmės bet kas, prisėdęs prie kompiuterio. Spec. žinio ir gamybiniai pajėgumai nereikalingi. Antru atveju - ne. Reikia arba turėti savo spaustuvę, arba su kažkokia spaustuve susitarti ir atsilyginti už tai jai. Ne kiekvienam tas lengvai prieinama. Fantazijos apie 3D printerius, kurie akimirksniu tuoj viską nukopijuoja, ar apie namie laikomą beveik pramoninį lazerdžetą čia tėra tik fantazijos, nes kalbam apie dabartį, realybę. "amenox" <amenox@gmail.com> wrote in message news:jiv1t8$ape$1@trimpas.omnitel.net... > Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors > ne taip?