> Apie tokį mokestį (kompensavimą) ir būtų reali kalba, jei valstybė > teisiškai leistų šiek tiek „pasivogti“. Na, maždaug — perki vieną > bandelę, o dar vieną gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo > neprieštarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir > kt. teisės aktuose mirga marga „nuosavybė neliečiama“... Nuo lozungo "nuosavybė neliečiama" iki jo įgyvendinimo yra ilgas kelias. Ir to lozungo įgyvendinimo niekas ant lėkštutės nepaduoda, paprastai nuosavybės savininkas prisiima pagrindinę savo turto apsaugos naštą, valstybė tik suteikia teisinę bazė ir padeda ją ginti. Jeigu Maxima esamoje įstatyminėje bazėje nesugeba tinkamai apsaugoti savo turto, tai dar nereiškia kad ji turi teisę pasiimti kompensaciją iš visai joje nesilankančių žmonių, kad turi teisę žeminti mano orumą liepdama apsipirkinėti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos peršviesdama mane rentgeno aparatu. Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų ir būti pelningas. Valdžios pagalbos prašosi tie, kurie nesugeba dirbti pelningai esamomis sąlygomis, arba tie, kurie dėl godumo nori atsiriekti ir tą rinkos dalį, iš kurios nesugeba patys uždirbti. >> Gi šiuo metu parduotuvių savininkai lėšas, skirtas apsaugai nuo vagysčių >> ir nuostolius dėl jų kompensuoja brangindami parduodamą produkciją. Iš >> valstybės nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysčių, nei >> kompensacijų dėl jų. Kodėl negalėtų analogiškai rinkos sąlygomis veikti >> ir visa ta autorinė pramonė? > > Analogiškai vyksta ir IN atveju (investuojama ir į apsaugas, platinimo > strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kaštai kompensuojami > atitinkamai branginant produkciją. Bet tai galioja tik nuostoliams dėl > vagysčių, o ne nuosavybės teisių apribojimams, kuriuos įveda pačios > valstybės, kartu pripažindamos ir gindamos tas nuosavybės teises. Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip būti pelningiems. Sugebantys pastebėti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujovių iš interneto plėtros laimi, nesugebantys - prašo vyriausybių paramos. O dėl asmeninio kopijavimo teisių - tai nei aš, nei kuris nors pažįstamas jų neprašė, jokios naudos iš to mes neturime, todėl pinigų srautas juda tik viena kryptimi - iš mano kišenės į lietuviškų dainorėlių ir jų teisių gynėjų kišenes, kurių muzikos mes nesiklausome, apie daugelį iš jų nesame girdėję ir tos jų kūrybos nelaikome kažkokiu neabejotinu gėriu visuomenei. Jeigu nori daugiau uždirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus iš tų, kuriems tos jų produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, paslaugų tiekėjas ar verslininkas. >> Na, čia aš nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklų negalima lyginti >> su kopijavimo priemonėmis. Juk tavo paminėtos beisbolo lazdos, kaip ir >> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami kažkokiu >> smurto mokesčiu. > > Tai buvo gal ir ne visai vykęs pavyzdys, tolima analogija, kad įstatymas > taikomas, kai/kur kyla problema. Įvairūs apribojimai taikomi/galioja net > jei pažeidimas nėra daromas, o tik gali būti daromas. Kad problemos kaipo tokios ir nėra. Viso labo kažkuriai verslo šakai gręsia pavojus uždirbti mažiau pinigų. Bet pasaulis ir technologijos pastoviai keičiasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iškyla kitos. Dar ne taip seniai tų vaizdo ir garso įrašymo technologijų iš viso nebuvo, visi tie dainorėliai ir artistai su režisieriais važinėdavo po miestus ir kaimus ir rinkdavosi pinigus iš betarpiškų žiūrovų. Atsirado vaizdo įrašymo ir atgaminimo technologijos ir prasidėjo visų tų autorių aukso amžius - įrašai kartą kūrinį ir imi iš visų mokestį nieko neveikdamas, susirenki milijonus ir net milijardus. Bet tų pačių technologijų tolesnė plėtra, kurios sukrovė autoriams turtus ir atnešė šlovę, pradėjo ir kelti pavojų. Iš pradžių atsirado magnetofonai ir kasetės. Plokštelių gamintojai ir autoriai iš karto pradėjo kovoti prieš šią technologijų pažangą, ir, aišku, nepavykus sustabdyti technologijų pažangos, bet jau Vokietijoje naujų technologijų gamintojus valdžia uždėjo reketo mokesčiais. Dabar pavojų kelia kompiuterinės laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi pradedama uždėti reketo mokesčiais. Bet juk pasaulio keitimosi ir technologijų plėtros nesustabdysi - kam lemta nunykti tas nunyks, kam iškilti - iškils. Bet kuriuo atveju visokie dainorėliai ir aktoriai turi galimybę užsidirbti tradiciniu būdu - koncertuodami. O savo įrašus jie platina tik vienu tikslu - nori uždirbti, ir labai nemažus pinigus, neįdėję tam papildomo darbo, neatlikdami kas kartą savo kūrinio. Ir niekas jiems to nedraudžia, jei sugeba - prašom. Bet jei nesugeba, nėra ko prašyti valdžios prievarta iš žmonių išmušinėti pinigus, o ypač iš trečiųjų asmenų. >> Tai kam tas kompensavimas jei nėra nuostolių? Jeigu žala ne materialinė, >> tai ir kompensacija turėtų būti ne materialinė. > > Žalą autorių teisėms daro valstybės išimtis (teisėta) leisti asmeninį > atgaminimą. > Ir už tai, pagal jau minėtą direktyvą, turi būti kompensuojama. > Kompensavimas, savo ruožtu, susijęs su tų kūrinių panaudojimu (asmeniniu > atgaminimu be autoriaus žinios ir sutikimo, jam už tai nesumokant) ir > visiškai logiškai yra materialus ir turi būti susietas su to atgaminimo > mastais. > Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro dėl _neteisėto_ kūrinių > įsigijimo, panaudojimo. Na tai jau rašiau - man ta paslauga nereikalinga, aš ja nesinaudoju, tad ir mokėti neturiu už ką. Be to, kaip jau rašiau, visiškai neįtikėtina, kad autoriai dėl asmeninio atgaminimo netenka nors kiek žymesnės pajamų dalies (apie kažkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbėti net liežuvis neapsiverčia). >> Aš ne apie tai, ar vagis įstatymą pažeidė ar ne, ir kokią sumą galima >> išsireikalauti iš vagies. Aš apie tai, kad autorinių teisų savininkai >> supras, o galbūt ir supranta, kad dėl nekomercinio savo produktų >> platinimo realiai jie žymių nuostolių nepatiria. Bet jei galima gauti > > Kas nekomerciškai platina ir ar tai yra teisėta? Tai yra neteisėta pagal dabartinius įstatymus. Bet kiek realaus nuostolio dėl to patiria autoriai yra labai sunku įvertinti, nes visiškai neaišku kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties mokamo daikto paklausa. Reikia labai gerai įvertinti ar valstybės dėka autoriams papildomai surinktos lėšos yra didesnis gėris visuomenei už toms lėšoms surinkti skirtus administracinius kaštus, įvairius žmogaus laisvių ir technologijų plėtros ribojimus ir pan. >> įstatymų, trimituojant apie tariamus didžiulius nuostolius? > > Apie tikruosius ir didžiulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja > tikrai ne veltui. Tik tai nesusiję su šiuo tuščiųjų laikmenų mokesčiu. Jau samprotavau apie tai. Susirinkti iš klientų pinigus yra visų pirma pardavėjo rūpestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybė susitaikyti su mažesnėmis pajamomis arba visai pasitraukti iš rinkos. Pasaulis dėl to nesugrius. Aišku, daug lengviau tuos papildomus pinigus pasiimti valstybės prievartos mašinos pagalba. Bet jei valstybė pradės mokesčiais surinktus pinigus dalinti visoms verslo sritims, taip nueisime iki komandinės-planinės ekonomikos, o verslininko, gamintojo ar paslaugų teikėjo uždarbį lems ne jo sugebėjimas pinigus pasiimti iš pirkėjo jam kažką pasiūlius mainas, o sugebėjimas palenkti į savo pusę valdžios atstovą.