shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai mentai 
supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji mashinoj tik 
shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia .

"Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message 
news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net...
> RaR rase:
>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats apie
>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu teisiu
>
> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu?
>
>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina
>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais atvejais ja
>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta).
>
> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir materialiu 
> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir 
> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos 
> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa 
> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, 
> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be 
> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir jos 
> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir 
> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu konkreciu IN 
> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes.
>
>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta.
>
> So am i.
>
>
>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir koncentruota
>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio
>
> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu mokesciu?
> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline retail'ine 
> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal 60-80 
> mlrd.
> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki visuotini, 
> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese (ne 
> Europoje).
> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja  mazai pajamu 
> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad nemenka siu 
> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas 
> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau 
> offtopic'as.
>
>
>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas?
>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas
>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu.
>
> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie 
> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes kartotis, kaip 
> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis ir tuo 
> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu.
> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina neabejotinai yra 
> aukstesne, nei galetu buti.
>
>
>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti kriterijus ka
>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini mokesti
>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - nusiperki
>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu
>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti.
>
> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai nera ir 
> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, kad ji 
> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant 
> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, pele 
> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar bjauriau, kad 
> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes 
> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir guli, 
> potencialiai grasina, stabdo progresa)
> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent