Priemonėse visa esmė. Dėl tikslo niekas nesiginčija, nebent kai kurie 
anarchistai. Juk visas vagystes bei žmogžudystes irgi galbūt galima būtų 
sumažinti iki minimumo, kiekvienam žmogui priskyrus po asmeninį 
policininką (ar bent kiekvienam, nors kartą nusižengusiam įstatymui). 
Bet kiek tai kainuotų finansinškai ir asmeninių laisvių prasme? Taigi, 
kadangi priemonės pablogintų gyvenimą labiau nei jį blogina nepasiektas 
tikslas, tokios priemonės ir neįgyvendinamos.

Aš nieko prieš, kad įdiegtų geresnes kūrinių apsaugas nuo nelegalaus 
kopijavimo, galiausiai tegul kontroliuoja stambius failų dalinimosi 
portalus, jiems sistemingai pažeidinėjant įstatymus tegu juos visai 
uždaro. Bet aš prieš, kad prisidėtų dar vienos rūšies patikrinimai oro 
uostose ar net mano namuose, kad būtų sekama mano veikla internete. Tas 
kontrolės priemones ar asmeninių laisvių pažeidimus dar galima toleruoti 
jei jie skirti apsaugoti žmonių gyvybes. Bet kai tai vyksta dėl to, kad 
kažkokia verslo šaka gautų didesnes pajamas, man visiškai nepriimtina. 
Be to aš nesutinku, kad teisės aktai būtų pakreipti taip, kad mano 
vaikui kažką be mano žinios parsisiuntus, aš turėčiau atlyginti 
didžiules parsiųstų produktų mažmenines kainas. Manau, teisinga būtų 
kažkoks įspėjimas ar simbolinė bauda, nes šiuo net jokia žala 
nepadaryta, skirtingai nei sugadinto turto ir sužalotos sveikatos atvejais.