Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų laikymą. On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: > shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai mentai > supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji mashinoj tik > shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . > > "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message > news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >> RaR rase: >>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats apie >>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu teisiu >> >> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >> >>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais atvejais ja >>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >> >> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir materialiu >> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos >> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be >> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir jos >> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu konkreciu IN >> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >> >>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >> >> So am i. >> >> >>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir koncentruota >>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >> >> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu mokesciu? >> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline retail'ine >> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal 60-80 >> mlrd. >> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki visuotini, >> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese (ne >> Europoje). >> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai pajamu >> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad nemenka siu >> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas >> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >> offtopic'as. >> >> >>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas? >>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas >>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >> >> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes kartotis, kaip >> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis ir tuo >> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina neabejotinai yra >> aukstesne, nei galetu buti. >> >> >>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti kriterijus ka >>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini mokesti >>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - nusiperki >>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu >>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >> >> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai nera ir >> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, kad ji >> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant >> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, pele >> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar bjauriau, kad >> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes >> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir guli, >> potencialiai grasina, stabdo progresa) >> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent > >