Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra vagystės. 2012.03.03 19:29, amenox rašė: > Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik tam, > kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime kopija > pasinaudojama pagal paskirtį. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >> Laimis paaiškino: >> >> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >> veiklos >> rezultatui). ...." >> >> >> >> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti kopijas. >>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>> >>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>> >>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų >>>> laikymą. >>>> >>>> >>>> >>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai >>>>> mentai >>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>> mashinoj tik >>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>> >>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> RaR rase: >>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats >>>>>>> apie >>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>>> teisiu >>>>>> >>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>> >>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>> atvejais ja >>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>>> >>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>> materialiu >>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos >>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be >>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir >>>>>> jos >>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>> konkreciu IN >>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>> >>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>> >>>>>> So am i. >>>>>> >>>>>> >>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>> koncentruota >>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>>>> >>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>> mokesciu? >>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>> retail'ine >>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal >>>>>> 60-80 >>>>>> mlrd. >>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>> visuotini, >>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese >>>>>> (ne >>>>>> Europoje). >>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>>> pajamu >>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>> nemenka siu >>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas >>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>>> offtopic'as. >>>>>> >>>>>> >>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas? >>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>> keldamas >>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>> >>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>> kartotis, kaip >>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis >>>>>> ir tuo >>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>> neabejotinai yra >>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>> >>>>>> >>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>> kriterijus ka >>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>>>> mokesti >>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>> nusiperki >>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu >>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>> >>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>> nera ir >>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>>>> kad ji >>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant >>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, >>>>>> pele >>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>> bjauriau, kad >>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes >>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir >>>>>> guli, >>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>> >>>>>