Nesekiau ten tų didelių jūsų diskusijų su Laimiu, man įdomu tavo nuomonė. Kopijavimas kaip autorius neprieštarauja ir kopijavimas kai autorius draudžia. Tas pats ar ne? Mano nuomone pirmu atveju viskas legalu, antru ne (ok, pavadinkim tai vagyste). Logiška gi. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jiv3pa$bou$1@trimpas.omnitel.net... > Pagal Laimį identiškas viso turinio nukopijavimas yra ne kopijavimas o > vagystė. Tiesiog pasek diskusiją aukščiau. > > > > > > 2012.03.04 08:25, amenox rašė: >> Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj >> spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors ne taip? >> Man pvz. įdomu kai kažkas draudžia daryti savo produkto kopiją, bet >> kopija visvien daroma, kaip tai pavadint? Nelegalus kopijavimas? >> Dalijinimasis? Reklama? Švietimas? Labdara? Tu pasakyk. >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jittnr$i2v$1@trimpas.omnitel.net... >>> Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu >>> tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra >>> vagystės. >>> >>> >>> >>> 2012.03.03 19:29, amenox rašė: >>>> Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik tam, >>>> kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime kopija >>>> pasinaudojama pagal paskirtį. >>>> >>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>> news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >>>>> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >>>>> Laimis paaiškino: >>>>> >>>>> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >>>>> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>> veiklos >>>>> rezultatui). ...." >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>>>>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti >>>>>> kopijas. >>>>>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>>>>> >>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>> >>>>>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų >>>>>>> daiktų >>>>>>> laikymą. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk >>>>>>>> kai >>>>>>>> mentai >>>>>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>>>>> mashinoj tik >>>>>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>>>>> >>>>>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>> RaR rase: >>>>>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net >>>>>>>>>> pats >>>>>>>>>> apie >>>>>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>>>>>> teisiu >>>>>>>>> >>>>>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>>>>> >>>>>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>>>>> atvejais ja >>>>>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>>>>>> >>>>>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>>> materialiu >>>>>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>>>>> veiklos >>>>>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>>>>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir >>>>>>>>> sanaudos, >>>>>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu >>>>>>>>> IN be >>>>>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir >>>>>>>>> jos >>>>>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>>>>> konkreciu IN >>>>>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>>>>> >>>>>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>>>>> >>>>>>>>> So am i. >>>>>>>>> >>>>>>>>> >>>>>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>>>>> koncentruota >>>>>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>>>>>>> >>>>>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>>>>> mokesciu? >>>>>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>>>>> retail'ine >>>>>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal >>>>>>>>> 60-80 >>>>>>>>> mlrd. >>>>>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>>>>> visuotini, >>>>>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose >>>>>>>>> valstybese >>>>>>>>> (ne >>>>>>>>> Europoje). >>>>>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>>>>>> pajamu >>>>>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>>>>> nemenka siu >>>>>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne >>>>>>>>> visas >>>>>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>>>>>> offtopic'as. >>>>>>>>> >>>>>>>>> >>>>>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas >>>>>>>>>> kitas? >>>>>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>>>>> keldamas >>>>>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>>>>> >>>>>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>>>>> kartotis, kaip >>>>>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis >>>>>>>>> ir tuo >>>>>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>>>>> neabejotinai yra >>>>>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>>>>> >>>>>>>>> >>>>>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>>>>> kriterijus ka >>>>>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>>>>>>> mokesti >>>>>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>>>>> nusiperki >>>>>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu >>>>>>>>>> kodu >>>>>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>>>>> >>>>>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>>>>> nera ir >>>>>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>>>>>>> kad ji >>>>>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, >>>>>>>>> panaudojant >>>>>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo >>>>>>>>> isdestymas, >>>>>>>>> pele >>>>>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>>>>> bjauriau, kad >>>>>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is >>>>>>>>> esmes >>>>>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir >>>>>>>>> guli, >>>>>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>>>>> >>>>>>>>