Kaip jau Ignas atsakė - tai skirtingos problemos - ne autoriaus 
skaitmeninio turinio apsauga, o privataus gyvenimo apsauga. Jei kažkas 
be mano sutikimo slapta kamera sukurs filmą apie mano asmeninį gyvenimą, 
tai to filmo nelegaliems kopijuotojmas ieškinį kels filmo autorius, tuo 
tarpu filmo autoriams ieškinį kelsiu aš.

Ir, beje, pagal analogijas su autorių teisių gynėjų reikalavimais ir 
ACTA, aš galiu įstatymų leidėjams kelti reikalavimus, kad jie tikrintų 
visų vartotojų kompiuterius, telefonus namuose ir aerouostuose, 
filtruotų interneto trafiką, ieškodami audio/video medžiagos, 
pažeidžiančios mano asmens privatumą. Bet kadangi pavieniai asmenys 
neorganizuoti, už jų nestovi finansiniai interesai, tai mes ir 
neišsireikalaujame, kad valdžia, naudodama mokesčių mokėtojų pinigus, 
visų mūsų privatumu rūpintųsi labiau, nei vienos verslo šakos pelnais.




On 2012.03.04 21:11, Linas Petkevičius wrote:
> Tai realiai pavyzdziu istatyma, draudzianti ideti yuoutuben tavo
> seimynini naktini homevideo irgi reiktu uzdraust? Nes tas kas ziuri, tai
> niemo blogo nedaro, nuostoliu tu jokiu nepatyrei, o jei perziuru ir 1
> milijinas, tai nieko nereiskia - niekas gi nepirktu. Mastai tokios
> produkcijos nera dideli, o shito istatymo igyvendinimo pasekmes, ypac
> kitu teisiu ribojima ishvis sunku ivertinti.
>
> "RaR" wrote in message news:jj0ea3$bqa$1@trimpas.omnitel.net...
>
> Skaitmeninė informacija iš esmės nuo materialių daiktų skiriasi tuo, kad
> vagys net negrąžinę tų "kėdžių" nepadarė visiškai jokio nuostolio jų
> savininkui, jeigu neketino jų pirkti nesant galimybės pasivogti. Jie
> nuostolių savininkui padarytų tik tuo atveju, jei tas skaitmenines
> "kėdes" perduotų subjektams, ketinusiems jas pirkti.
>
> Skaitmenines "kėdes" pavogti labai paprasta nes: praktiškai nekainuoja
> jokių pastangų; vogi dažniausiai ne iš savininko, o iš trečiojo asmens,
> kuris tų kėdžių nesaugo, o tiesiog siūlo pasiimti; dėl pirmų dviejų
> priežasčių kartais net nesupranti kad vagi.
>
> Nesant galimybės pasivogti, daug tų skaitmeninės informacijos vagių vis
> tiek jos nepirktų, nes: rinktųsi gal ne tokias geras, bet dažnai
> pakankamas pigesnes ar nemokamas alternatyvas; dėl menkų saugojimo kaštų
> ir vogimo lengvumo prisivagia ir laiko tai, ko visai nenaudoja ir jiems
> nereikalinga.
>
> Taigi, dėl visų išvardintų priežasčių ir, aišku, dėl to, kad autoriams
> pavogtų kopijų savikaina yra nulinė, realus patirtų nuostolių / pavogtų
> kopijų santykis skaitmeninės informacijos atveju yra nepalyginamai
> mažesnis nei materialių daiktų atvejų.
>
> Čia aš ne apie tai, kad skaitmeninę informaciją vogti yra moralu ar
> teisėta, bet apie tai, kad realūs nuostoliai autoriams nėra tokie
> dideli, kokius galima būtų įsivaizduoti matant piratavimo mastą. Todėl
> reikia gerai pagalvoti, kokia dalis lėšų, įdėtų į smarkiai sustiprintą
> visokeriopą kovą su piratavimu, grįžtu per padidėjusius pelnus
> autoriams, ir kokią suvalgytų tą kovos mašina. Be to tos papildomos
> specializuotos kovos priemonės būtų finansuojamos visų solidariai, o
> pelnas atitektų autoriams (ir kovotojams). O numanomą asmeninių laisvių
> sumažėjimą ir visokius nepatogumus, sukeltus papildomos kontrolės, iš
> viso sunku pinigais įvertinti.
>
>
>
>
> 2012.03.04 20:00, Linas Petkevičius rašė:
>> O kodel nuostolis gaki buti tik materialinis ir tik tada jei ji galima
>> atlyginti, tada kyla atsakomybe? Taigi daug dalyku yra susitarta, kur
>> jokio finansinio nuostolio nera, taciau baudziama uz tai normaliai.
>>
>> "vytjon" wrote in message news:jivn76$o35$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>
>> Kadangi labai mėgstamas materialaus turto pavyzdys - tarkim iš
>> sandėlio pavagiama 12 kėdžių. Nuostolis: 12 x kėdžių kaina. Policija
>> pagauna vagis, atima kėdes ir gražina į sandėlį. Arba patys vagys
>> grąžina kėdes, nes spalva netiko. Nuostolio kaip ir nebėra?
>> "
>