Pagrindinės mano naudojamos programos yra sulietuvintos, tik ne visas lietuviškai naudoju. Esu ir pats sulietuvinęs, netgi vieną komercinę programą, kuri man patiko, be jokio atlygio. Jeigu dabar kurčiau programinę įrangą komerciniais tikslais, visą verslo strategiją vykdyčiau atsispirdamas nuo prielaidos, kad kad mano softas neišvengiami bus kopijuojamas. Ir neprašyčiau valdžios kokiu nors būdu nuo to apsaugoti ar už tai kompensuoti. Kiek matau, dabar nemažai kompanijų savo strategiją kuria atsispirdamos nuo tos prielaidos. Svarbiausia - kad produktas būtų vykęs ir pasiektų kuo didesnę auditoriją, o pinigus jau vėliau pasiimsi iš tų kas galės ir norės susimokėti arba aplinkiniais keliais. Nereikia turėti iliuzijų, kad jei mano produktą šiuo metu vartoja 1 mln. žmonių, nustatęs jo kainą 100 dolerių aš susirinksiu 100 mln. On 2012.03.01 09:31, Veikejas wrote: > geras "verslas" na paprastai verslas i tokia rinka kur didelis piratavimas > nekisha kojos, kaip manai kodel mazai programu yra sulietuvintos ir t.t. > paprasciausiai neapsimoka visi dirba tiems kurie perka, o perka dazniausiai > ten kur mazas piratavimo lygis. > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:jilru8$r6l$1@trimpas.omnitel.net... >> >>> Apie toki mokesti (kompensavima) ir butu reali kalba, jei valstybe >>> teisiskai leistu siek tiek "pasivogti". Na, mazdaug - perki viena >>> bandele, o dar viena gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo >>> nepriestarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir >>> kt. teises aktuose mirga marga "nuosavybe nelieciama"... >> >> Nuo lozungo "nuosavybe nelieciama" iki jo igyvendinimo yra ilgas kelias. >> Ir to lozungo igyvendinimo niekas ant lekstutes nepaduoda, paprastai >> nuosavybes savininkas prisiima pagrindine savo turto apsaugos nasta, >> valstybe tik suteikia teisine baze ir padeda ja ginti. Jeigu Maxima >> esamoje istatymineje bazeje nesugeba tinkamai apsaugoti savo turto, tai >> dar nereiskia kad ji turi teise pasiimti kompensacija is visai joje >> nesilankanciu zmoniu, kad turi teise zeminti mano oruma liepdama >> apsipirkineti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos persviesdama mane >> rentgeno aparatu. >> >> Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamu salygu ir buti >> pelningas. Valdzios pagalbos prasosi tie, kurie nesugeba dirbti pelningai >> esamomis salygomis, arba tie, kurie del godumo nori atsiriekti ir ta >> rinkos dali, is kurios nesugeba patys uzdirbti. >> >> >> >>>> Gi siuo metu parduotuviu savininkai lesas, skirtas apsaugai nuo vagysciu >>>> ir nuostolius del ju kompensuoja brangindami parduodama produkcija. Is >>>> valstybes nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysciu, nei >>>> kompensaciju del ju. Kodel negaletu analogiskai rinkos salygomis veikti >>>> ir visa ta autorine pramone? >>> >>> Analogiskai vyksta ir IN atveju (investuojama ir i apsaugas, platinimo >>> strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kastai kompensuojami >>> atitinkamai branginant produkcija. Bet tai galioja tik nuostoliams del >>> vagysciu, o ne nuosavybes teisiu apribojimams, kuriuos iveda pacios >>> valstybes, kartu pripazindamos ir gindamos tas nuosavybes teises. >> >> >> Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip buti pelningiems. Sugebantys >> pastebeti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujoviu is interneto >> pletros laimi, nesugebantys - praso vyriausybiu paramos. >> >> O del asmeninio kopijavimo teisiu - tai nei as, nei kuris nors pazistamas >> ju neprase, jokios naudos is to mes neturime, todel pinigu srautas juda >> tik viena kryptimi - is mano kisenes i lietuvisku dainoreliu ir ju teisiu >> gyneju kisenes, kuriu muzikos mes nesiklausome, apie daugeli is ju nesame >> girdeje ir tos ju kurybos nelaikome kazkokiu neabejotinu geriu visuomenei. >> Jeigu nori daugiau uzdirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus is >> tu, kuriems tos ju produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, >> paslaugu tiekejas ar verslininkas. >> >> >> >>>> Na, cia as nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklu negalima lyginti >>>> su kopijavimo priemonemis. Juk tavo paminetos beisbolo lazdos, kaip ir >>>> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami kazkokiu >>>> smurto mokesciu. >>> >>> Tai buvo gal ir ne visai vykes pavyzdys, tolima analogija, kad istatymas >>> taikomas, kai/kur kyla problema. Ivairus apribojimai taikomi/galioja net >>> jei pazeidimas nera daromas, o tik gali buti daromas. >> >> >> Kad problemos kaipo tokios ir nera. Viso labo kazkuriai verslo sakai >> gresia pavojus uzdirbti maziau pinigu. Bet pasaulis ir technologijos >> pastoviai keiciasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iskyla kitos. Dar >> ne taip seniai tu vaizdo ir garso irasymo technologiju is viso nebuvo, >> visi tie dainoreliai ir artistai su rezisieriais vazinedavo po miestus ir >> kaimus ir rinkdavosi pinigus is betarpisku ziurovu. Atsirado vaizdo >> irasymo ir atgaminimo technologijos ir prasidejo visu tu autoriu aukso >> amzius - irasai karta kurini ir imi is visu mokesti nieko neveikdamas, >> susirenki milijonus ir net milijardus. >> >> Bet tu paciu technologiju tolesne pletra, kurios sukrove autoriams turtus >> ir atnese slove, pradejo ir kelti pavoju. Is pradziu atsirado magnetofonai >> ir kasetes. Ploksteliu gamintojai ir autoriai is karto pradejo kovoti >> pries sia technologiju pazanga, ir, aisku, nepavykus sustabdyti >> technologiju pazangos, bet jau Vokietijoje nauju technologiju gamintojus >> valdzia uzdejo reketo mokesciais. Dabar pavoju kelia kompiuterines >> laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi pradedama uzdeti reketo >> mokesciais. >> >> Bet juk pasaulio keitimosi ir technologiju pletros nesustabdysi - kam >> lemta nunykti tas nunyks, kam iskilti - iskils. Bet kuriuo atveju visokie >> dainoreliai ir aktoriai turi galimybe uzsidirbti tradiciniu budu - >> koncertuodami. O savo irasus jie platina tik vienu tikslu - nori uzdirbti, >> ir labai nemazus pinigus, neideje tam papildomo darbo, neatlikdami kas >> karta savo kurinio. Ir niekas jiems to nedraudzia, jei sugeba - prasom. >> Bet jei nesugeba, nera ko prasyti valdzios prievarta is zmoniu ismusineti >> pinigus, o ypac is treciuju asmenu. >> >> >> >>>> Tai kam tas kompensavimas jei nera nuostoliu? Jeigu zala ne materialine, >>>> tai ir kompensacija turetu buti ne materialine. >>> >>> Zala autoriu teisems daro valstybes isimtis (teiseta) leisti asmenini >>> atgaminima. >>> Ir uz tai, pagal jau mineta direktyva, turi buti kompensuojama. >>> Kompensavimas, savo ruoztu, susijes su tu kuriniu panaudojimu (asmeniniu >>> atgaminimu be autoriaus zinios ir sutikimo, jam uz tai nesumokant) ir >>> visiskai logiskai yra materialus ir turi buti susietas su to atgaminimo >>> mastais. >>> Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro del _neteiseto_ kuriniu >>> isigijimo, panaudojimo. >> >> >> Na tai jau rasiau - man ta paslauga nereikalinga, as ja nesinaudoju, tad >> ir moketi neturiu uz ka. Be to, kaip jau rasiau, visiskai neitiketina, kad >> autoriai del asmeninio atgaminimo netenka nors kiek zymesnes pajamu dalies >> (apie kazkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbeti net liezuvis >> neapsivercia). >> >> >> >>>> As ne apie tai, ar vagis istatyma pazeide ar ne, ir kokia suma galima >>>> issireikalauti is vagies. As apie tai, kad autoriniu teisu savininkai >>>> supras, o galbut ir supranta, kad del nekomercinio savo produktu >>>> platinimo realiai jie zymiu nuostoliu nepatiria. Bet jei galima gauti >>> >>> Kas nekomerciskai platina ir ar tai yra teiseta? >> >> >> Tai yra neteiseta pagal dabartinius istatymus. Bet kiek realaus nuostolio >> del to patiria autoriai yra labai sunku ivertinti, nes visiskai neaisku >> kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties mokamo daikto >> paklausa. Reikia labai gerai ivertinti ar valstybes deka autoriams >> papildomai surinktos lesos yra didesnis geris visuomenei uz toms lesoms >> surinkti skirtus administracinius kastus, ivairius zmogaus laisviu ir >> technologiju pletros ribojimus ir pan. >> >> >> >>>> istatymu, trimituojant apie tariamus didziulius nuostolius? >>> >>> Apie tikruosius ir didziulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja >>> tikrai ne veltui. Tik tai nesusije su siuo tusciuju laikmenu mokesciu. >> >> >> Jau samprotavau apie tai. Susirinkti is klientu pinigus yra visu pirma >> pardavejo rupestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybe susitaikyti su >> mazesnemis pajamomis arba visai pasitraukti is rinkos. Pasaulis del to >> nesugrius. Aisku, daug lengviau tuos papildomus pinigus pasiimti valstybes >> prievartos masinos pagalba. Bet jei valstybe prades mokesciais surinktus >> pinigus dalinti visoms verslo sritims, taip nueisime iki >> komandines-planines ekonomikos, o verslininko, gamintojo ar paslaugu >> teikejo uzdarbi lems ne jo sugebejimas pinigus pasiimti is pirkejo jam >> kazka pasiulius mainas, o sugebejimas palenkti i savo puse valdzios >> atstova. >> >> >> > >