geras "verslas" na paprastai verslas i tokia rinka kur didelis piratavimas 
nekisha kojos, kaip manai kodel mazai programu yra sulietuvintos ir t.t. 
paprasciausiai neapsimoka visi dirba tiems kurie perka, o perka dazniausiai 
ten kur mazas piratavimo lygis.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jilru8$r6l$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> Apie toki mokesti (kompensavima) ir butu reali kalba, jei valstybe
>> teisiskai leistu siek tiek "pasivogti". Na, mazdaug - perki viena
>> bandele, o dar viena gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo
>> nepriestarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir
>> kt. teises aktuose mirga marga "nuosavybe nelieciama"...
>
> Nuo lozungo "nuosavybe nelieciama" iki jo igyvendinimo yra ilgas kelias. 
> Ir to lozungo igyvendinimo niekas ant lekstutes nepaduoda, paprastai 
> nuosavybes savininkas prisiima pagrindine savo turto apsaugos nasta, 
> valstybe tik suteikia teisine baze ir padeda ja ginti. Jeigu Maxima 
> esamoje istatymineje bazeje nesugeba tinkamai apsaugoti savo turto, tai 
> dar nereiskia kad ji turi teise pasiimti kompensacija is visai joje 
> nesilankanciu zmoniu, kad turi teise zeminti mano oruma liepdama 
> apsipirkineti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos persviesdama mane 
> rentgeno aparatu.
>
> Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamu salygu ir buti 
> pelningas. Valdzios pagalbos prasosi tie, kurie nesugeba dirbti pelningai 
> esamomis salygomis, arba tie, kurie del godumo nori atsiriekti ir ta 
> rinkos dali, is kurios nesugeba patys uzdirbti.
>
>
>
>>> Gi siuo metu parduotuviu savininkai lesas, skirtas apsaugai nuo vagysciu
>>> ir nuostolius del ju kompensuoja brangindami parduodama produkcija. Is
>>> valstybes nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysciu, nei
>>> kompensaciju del ju. Kodel negaletu analogiskai rinkos salygomis veikti
>>> ir visa ta autorine pramone?
>>
>> Analogiskai vyksta ir IN atveju (investuojama ir i apsaugas, platinimo
>> strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kastai kompensuojami
>> atitinkamai branginant produkcija. Bet tai galioja tik nuostoliams del
>> vagysciu, o ne nuosavybes teisiu apribojimams, kuriuos iveda pacios
>> valstybes, kartu pripazindamos ir gindamos tas nuosavybes teises.
>
>
> Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip buti pelningiems. Sugebantys 
> pastebeti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujoviu is interneto 
> pletros laimi, nesugebantys - praso vyriausybiu paramos.
>
> O del asmeninio kopijavimo teisiu - tai nei as, nei kuris nors pazistamas 
> ju neprase, jokios naudos is to mes neturime, todel pinigu srautas juda 
> tik viena kryptimi - is mano kisenes i lietuvisku dainoreliu ir ju teisiu 
> gyneju kisenes, kuriu muzikos mes nesiklausome, apie daugeli is ju nesame 
> girdeje ir tos ju kurybos nelaikome kazkokiu neabejotinu geriu visuomenei. 
> Jeigu nori daugiau uzdirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus is 
> tu, kuriems tos ju produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, 
> paslaugu tiekejas ar verslininkas.
>
>
>
>>> Na, cia as nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklu negalima lyginti
>>> su kopijavimo priemonemis. Juk tavo paminetos beisbolo lazdos, kaip ir
>>> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami kazkokiu
>>> smurto mokesciu.
>>
>> Tai buvo gal ir ne visai vykes pavyzdys, tolima analogija, kad istatymas
>> taikomas, kai/kur kyla problema. Ivairus apribojimai taikomi/galioja net
>> jei pazeidimas nera daromas, o tik gali buti daromas.
>
>
> Kad problemos kaipo tokios ir nera. Viso labo kazkuriai verslo sakai 
> gresia pavojus uzdirbti maziau pinigu. Bet pasaulis ir technologijos 
> pastoviai keiciasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iskyla kitos. Dar 
> ne taip seniai tu vaizdo ir garso irasymo technologiju is viso nebuvo, 
> visi tie dainoreliai ir artistai su rezisieriais vazinedavo po miestus ir 
> kaimus ir rinkdavosi pinigus is betarpisku ziurovu. Atsirado vaizdo 
> irasymo ir atgaminimo technologijos ir prasidejo visu tu autoriu aukso 
> amzius - irasai karta kurini ir imi is visu mokesti nieko neveikdamas, 
> susirenki milijonus ir net milijardus.
>
> Bet tu paciu technologiju tolesne pletra, kurios sukrove autoriams turtus 
> ir atnese slove, pradejo ir kelti pavoju. Is pradziu atsirado magnetofonai 
> ir kasetes. Ploksteliu gamintojai ir autoriai is karto pradejo kovoti 
> pries sia technologiju pazanga, ir, aisku, nepavykus sustabdyti 
> technologiju pazangos, bet jau Vokietijoje nauju technologiju gamintojus 
> valdzia uzdejo reketo mokesciais. Dabar pavoju kelia kompiuterines 
> laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi pradedama uzdeti reketo 
> mokesciais.
>
> Bet juk pasaulio keitimosi ir technologiju pletros nesustabdysi - kam 
> lemta nunykti tas nunyks, kam iskilti - iskils. Bet kuriuo atveju visokie 
> dainoreliai ir aktoriai turi galimybe uzsidirbti tradiciniu budu - 
> koncertuodami. O savo irasus jie platina tik vienu tikslu - nori uzdirbti, 
> ir labai nemazus pinigus, neideje tam papildomo darbo, neatlikdami kas 
> karta savo kurinio. Ir niekas jiems to nedraudzia, jei sugeba - prasom. 
> Bet jei nesugeba, nera ko prasyti valdzios prievarta is zmoniu ismusineti 
> pinigus, o ypac is treciuju asmenu.
>
>
>
>>> Tai kam tas kompensavimas jei nera nuostoliu? Jeigu zala ne materialine,
>>> tai ir kompensacija turetu buti ne materialine.
>>
>> Zala autoriu teisems daro valstybes isimtis (teiseta) leisti asmenini
>> atgaminima.
>> Ir uz tai, pagal jau mineta direktyva, turi buti kompensuojama.
>> Kompensavimas, savo ruoztu, susijes su tu kuriniu panaudojimu (asmeniniu
>> atgaminimu be autoriaus zinios ir sutikimo, jam uz tai nesumokant) ir
>> visiskai logiskai yra materialus ir turi buti susietas su to atgaminimo
>> mastais.
>> Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro del _neteiseto_ kuriniu
>> isigijimo, panaudojimo.
>
>
> Na tai jau rasiau - man ta paslauga nereikalinga, as ja nesinaudoju, tad 
> ir moketi neturiu uz ka. Be to, kaip jau rasiau, visiskai neitiketina, kad 
> autoriai del asmeninio atgaminimo netenka nors kiek zymesnes pajamu dalies 
> (apie kazkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbeti net liezuvis 
> neapsivercia).
>
>
>
>>> As ne apie tai, ar vagis istatyma pazeide ar ne, ir kokia suma galima
>>> issireikalauti is vagies. As apie tai, kad autoriniu teisu savininkai
>>> supras, o galbut ir supranta, kad del nekomercinio savo produktu
>>> platinimo realiai jie zymiu nuostoliu nepatiria. Bet jei galima gauti
>>
>> Kas nekomerciskai platina ir ar tai yra teiseta?
>
>
> Tai yra neteiseta pagal dabartinius istatymus. Bet kiek realaus nuostolio 
> del to patiria autoriai yra labai sunku ivertinti, nes visiskai neaisku 
> kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties mokamo daikto 
> paklausa. Reikia labai gerai ivertinti ar valstybes deka autoriams 
> papildomai surinktos lesos yra didesnis geris visuomenei uz toms lesoms 
> surinkti skirtus administracinius kastus, ivairius zmogaus laisviu ir 
> technologiju pletros ribojimus ir pan.
>
>
>
>>> istatymu, trimituojant apie tariamus didziulius nuostolius?
>>
>> Apie tikruosius ir didziulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja
>> tikrai ne veltui. Tik tai nesusije su siuo tusciuju laikmenu mokesciu.
>
>
> Jau samprotavau apie tai. Susirinkti is klientu pinigus yra visu pirma 
> pardavejo rupestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybe susitaikyti su 
> mazesnemis pajamomis arba visai pasitraukti is rinkos. Pasaulis del to 
> nesugrius. Aisku, daug lengviau tuos papildomus pinigus pasiimti valstybes 
> prievartos masinos pagalba. Bet jei valstybe prades mokesciais surinktus 
> pinigus dalinti visoms verslo sritims, taip nueisime iki 
> komandines-planines ekonomikos, o verslininko, gamintojo ar paslaugu 
> teikejo uzdarbi lems ne jo sugebejimas pinigus pasiimti is pirkejo jam 
> kazka pasiulius mainas, o sugebejimas palenkti i savo puse valdzios 
> atstova.
>
>
>