Pagal Laimį identiškas viso turinio nukopijavimas yra ne kopijavimas o vagystė. Tiesiog pasek diskusiją aukščiau. 2012.03.04 08:25, amenox rašė: > Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj > spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors ne taip? > Man pvz. įdomu kai kažkas draudžia daryti savo produkto kopiją, bet > kopija visvien daroma, kaip tai pavadint? Nelegalus kopijavimas? > Dalijinimasis? Reklama? Švietimas? Labdara? Tu pasakyk. > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jittnr$i2v$1@trimpas.omnitel.net... >> Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu >> tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra >> vagystės. >> >> >> >> 2012.03.03 19:29, amenox rašė: >>> Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik tam, >>> kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime kopija >>> pasinaudojama pagal paskirtį. >>> >>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >>>> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >>>> Laimis paaiškino: >>>> >>>> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >>>> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>> veiklos >>>> rezultatui). ...." >>>> >>>> >>>> >>>> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>>>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti >>>>> kopijas. >>>>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>>>> >>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> >>>>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų >>>>>> laikymą. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai >>>>>>> mentai >>>>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>>>> mashinoj tik >>>>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>>>> >>>>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>> RaR rase: >>>>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats >>>>>>>>> apie >>>>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>>>>> teisiu >>>>>>>> >>>>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>>>> >>>>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>>>> atvejais ja >>>>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>>>>> >>>>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>> materialiu >>>>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>>>> veiklos >>>>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>>>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >>>>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu >>>>>>>> IN be >>>>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir >>>>>>>> jos >>>>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>>>> konkreciu IN >>>>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>>>> >>>>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>>>> >>>>>>>> So am i. >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>>>> koncentruota >>>>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>>>>>> >>>>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>>>> mokesciu? >>>>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>>>> retail'ine >>>>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal >>>>>>>> 60-80 >>>>>>>> mlrd. >>>>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>>>> visuotini, >>>>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose >>>>>>>> valstybese >>>>>>>> (ne >>>>>>>> Europoje). >>>>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>>>>> pajamu >>>>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>>>> nemenka siu >>>>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne >>>>>>>> visas >>>>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>>>>> offtopic'as. >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas >>>>>>>>> kitas? >>>>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>>>> keldamas >>>>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>>>> >>>>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>>>> kartotis, kaip >>>>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis >>>>>>>> ir tuo >>>>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>>>> neabejotinai yra >>>>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>>>> kriterijus ka >>>>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>>>>>> mokesti >>>>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>>>> nusiperki >>>>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu >>>>>>>>> kodu >>>>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>>>> >>>>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>>>> nera ir >>>>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>>>>>> kad ji >>>>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, >>>>>>>> panaudojant >>>>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, >>>>>>>> pele >>>>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>>>> bjauriau, kad >>>>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is >>>>>>>> esmes >>>>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir >>>>>>>> guli, >>>>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>>>> >>>>>>>